Mokyklose atsisakoma žinių kalimo kultūros

Išvadas, ar atnaujintos programos pritapo, bus galima daryti tik po keleto ar net keliolikos metų, kai mokyklas baigs dabar tik pirmuosius žingsnius mokykloje žengianti karta. Tačiau kai kurie uostamiesčio mokytojai, kurie konsultavo atnaujintų programų sudarytojus, viliasi, kad dabar mokyklose bus ugdomos asmenybės, kur kas lengviau randančios vietą po saule nei dabartiniai abiturientai.

"Tai naujos galimybės dirbti kūrybingai ir atsakingai, - apie atnaujintas Vidurinio ugdymo bendrąsias programas skambiai kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. - Mokiniams ir plačiajai visuomenei siunčiama žinia, kad nuo kalimo kultūros judame link mąstančios, pilietiškos asmenybės ugdymo."

Žinia, pagal atnaujintas Vidurinio ugdymo bendrąsias programas mokyklų 11-osios (gimnazijų - III) klasės turėtų pradėti dirbti nuo kitų mokslo metų pradžios. Kiek anksčiau buvo atnaujintos ir mokyklose jau įdiegtos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, tad mokytojai jau turi patirties ar lengva jas pritaikyti praktiškai.

"Programa popieriuje yra viena. Tačiau tik nuo mokytojų priklausys, ar šios prgramos prigis taip, kaip tikimasi", - sakė Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojas Edmundas Kvederis.

Jis neatmetė galimybės, kad atnaujintos programos susidurs su pasipriešinimu, nes ne visiems mokytojams yra lengva priimti naujoves. Vis dėlto E. Kvederis įsitikinęs, kad jos padėtų Lietuvos jaunimui baigus mokyklą lengviau adaptuotis darbo rinkoje.

"Kai nuvažiuojame į tarptautinius konkursus, pastebime, kad lietuviai turi kur kas daugiau žinių nei užsienio mokyklų auklėtiniai, tačiau yra kita medalio pusė: kai reikia tas žinias pritaikyti, orientuotis situacijoje, - užsieniečiai mus lenkia visa galva", - teigia "Žemynos" gimnazijos chemijos mokytoja Marytė Latakienė.

Naująsias programas palaiko ir "Varpo" gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dalė Bukevičienė. Esą programose yra gerai tai, jog mokiniai skatinami būti sąmoningi ir aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, jie gali stebėti, analizuoti ir įsivertinti savo veiklą. Be to, jos skatina kultūrinį išprusimą.

Vaistai ar cheminė bomba?

Minėtos programos nėra naujai išrastas dviratis - jos nukopijuotos nuo kitų šalių - JAV, Didžiosios Britanijos.

"Pasaulyje mokymas orientuotas į praktinius gebėjimus, o Lietuvoje svarbiausias dalykas buvo teorinės žinios. Jei mes norime padaryti ugdymą patrauklų jaunimui, šios programos turi prigyti", - svarstė D. Bukevičienė.

E. Kvederis pasakojo, kad atnaujintose programose siekiama ne tiek prikimšti mokinių galvas žinių, bet tarsi pastatyti piramidę: žinios - gebėjimai - nuostatos.

"Paaiškinsiu paprastai: pavyzdžiui, moksleivis per chemijos pamoką įgyja reikiamų žinių, kurias gali pritaikyti gyvenime. Juk jis naudodamasis tomis žiniomis gali sukurti vaistus, bet gali sukurti ir cheminį ginklą. Viskas priklauso nuo jo nuostatų, kurios tinkamai turi susiformuoti jau mokykloje", - sakė E. Kvederis.

Pasak jo, pagal atnaujintas programas siekiama, kad mokinys išmoktų tinkamai realizuoti save gyvenime ir nebebūtų taip, kad aukštąjį mokslą įgijęs jaunuolis būtų priverstas važiuoti į Didžiąją Britaniją ravėti braškių.

Tačiau, anot jo, būtinai turi keistis moksleivių žinių patikrinimo sistema.

"Valstybinių egzaminų neturėtų likti, nes jie yra tik universitetų užsakymas ir orentuoti tik į žinias. Dabartiniai valstybiniai egzaminai yra sukaustę mokytojų laisvę veikti, interpretuoti, aktyvinti įvairius mokymo metodus, nes mokytojas atsako už egzamino rezultatą, o jam pasiekti reikia tik žinių. Žinote, dabar atrodo, kad valstybinis egzaminas yra gyvenimo esmė. Bet juk juo niekas nesibaigia, o tik prasideda. Tad dabar mokiniai išsikelia sau per siaurą tikslą - išlaikyti valstybinį egzaminą, kad galėtų įstoti į aukštąją mokyklą. Kitą kartą net nesvarbu, į kurią specialybę... O kam tiek vargti, jei baigęs studijas vis tiek išvažiuosi į Angliją ravėti braškių. Bėda ta, kad mūsų jaunuoliai neišmoksta tinkamai realizuoti savęs gyvenime ir darbo rinkoje", - sakė ekonomikos mokytojas.

D. Bukevičienė taip pat įsitikinusi, kad norint ugdyti gebėjimus, žinių patikrinimo sistema turėtų keistis iš esmės. Be to, pasak jos, dabar mokytojai kai kuriuos dalykus sužino per vėlai.

"Pavyzdžiui, koks bus PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas) šiais metais, sužinojome tik prieš kelis mėnesius. Mokytojai yra atsakingi už savo mokinių pasiekimus, todėl egzaminų gairės, dar geriau - pavyzdinės egzaminų užduotys turėtų būti parengtos jau tada, kai pradedama dirbti pagal atnaujintas programas. Taip yra ir su vidurinio ugdymo programomis. Pagal jas pradėsime dirbti jau nuo rugsėjo pirmosios, o nei planavimo pavyzdžių, nei galutinio rezultato, t.y. egzamino pavyzdžio, dar nematėme. O vadovėliai! Kada juos spės atnaujinti? Vangiai dirba tie, kurie tik "nuleidžia" naujoves ant mokytojų pečių", - kritikos negailėjo D. Bukevičienė.

E. Kvederis svarstė, kad vietoje valstybinių egzaminų Lietuvoje taip pat galėtų prigyti kitose užsienio šalyse puikiai veikianti sistema, kai abiturientų žinios patikrinamos atliekant praktinį darbą, o į aukštąsias mokyklas priimama vadovaujantis stojančiųjų motyvacija, mokymosi rezultatais. Kartais pakanka pokalbio su stojančiuoju.

"Man šios atnaujintos programos nėra jokia naujovė, nes aš jau dešimt metų dirbų pagal JAV "Junior Achievement" programas, kai žinios nekalamos aklai, o pasitelkus praktiką siekiama, kad jaunuoliai perprastų verslą ir ekonomiką, skatinamos jų asmeninės verslumo ir lyderio savybės. Mokant reikia pasitelkti žaidimus, modeliavimo situacijas. Neapsiriboti vien sausais faktais, o daryti tyrimus, analizes. Pavyzdžiui, geografijos pamokoje ne tik pristatyti atradimus, bet ir aiškintis, kas iš to..." - pasakojo E. Kvederis.

Greito produkto vaikai

Daugiau nei 20 metų chemijos mokytoja dirbanti Marytė Latakienė atnaujintas programas jau taiko devintų klasių moksleiviams ir sakė pastebėjusi, jog mokiniai kuo toliau, tuo mažiau nori ką nors daryti patys.

"Paieškoti, atrinkti, klasifikuoti, rūšiuoti, vertinti, išmokti prisitaikyti ir orentuotis situacijoje jiems yra svetima. Mano dukra taip pasakė: "Mama, ko tu nori - juk mes esame greito produkto vaikai." Iš tiesų, juk viskas dabar yra internete, tad motyvuoti mokinį, kad jis pats darytų atradimus, nėra lengva, - samprotavo mokytoja. - Kas būna parašyta popieriuje - labai gražu, bet praktiškai ne viską pavyksta įgyvendinti.

Dabar pageidaujama, kad būtų atliekama kuo daugiau praktinių darbų. Tačiau chemijos pamokose nebeleidžiama naudoti daugybės medžiagų, kurios gali būti kenksmingos. Tad daugelį cheminių bandymų tenka stebėti virtualioje erdvėje. Tačiau tai neveiksminga. Vaikai nori viską patys paliesti, užuosti. Juk ir apie kalnus gali pasakoti valandų valandas, rodyti gražiausias nuotraukas, bet nė karto ten nebuvęs neįsivaizduos, kaip ten yra iš tikrųjų."

Kita nelengvai įvykdoma užduotis - moksleivių ekskursijos į gamyklas. Esą per akademinės pamokos laiką fiziškai neįmanoma suspėti aplankyti kurią nors gamyklą, o jei sujungiamos kelios paralelinės klasės, tokio būrio ekskursantų niekas nepageidauja.

"Bandėme važiuoti ir į Klaipėdos kartono gamyklą, ir į "Klaipėdos valymo įrenginius". Užmojai gražūs, tačiau praktiškai sunkiai įgyvendinami", - skeptiškai vertino M. Latakienė.

Kitaip nei kiti pokalbininkai, ji abejojo, kad ateityje būtų galima atsisakyti valstybinių egzaminų sistemos, tačiau, jos nuomone, ateityje mokiniai labiau turėtų diferencijuotis į gabiuosius ir mažiau gabesnius.

"Juk tiems, kurie dabar mokosi minimaliuoju lygiu, valstybiniai egzaminai yra kosmosas. Tačiau jau dabar įvedamas technologijų egzaminas - ką nors nudrožti, pagaminti. Be to, nuo 2013 metų planuojama įvesti brandos darbą. Mes su mokiniais dalyvavome tokiame projekte ir jau darėme praktinius brandos darbus. Pavyzdžiui, viena moksleivė atliko tyrimą, kokią įtaką mums daro skalbimo milteliuose esantys fosfatai. Ji rinko informaciją apie rinkoje esančius miltelius, apklausė mokinius, kuriuos skalbimo miltelius renkasi jų mamos etc. Mokiniams patiko daryti tokius brandos darbus. Tačiau turiu konstatuoti, kad daugelis tikėjosi, jog pavyks išsitraukti informacijos iš interneto - ir darbas bus padarytas", - apgailestavo M. Latakienė.

Informacija

Trumpai apie atnaujintas Vidurinio ugdymo bendrąsias programas mokyklų 11-osioms (gimnazijų III) klasėms:
* Kūno kultūros programoje atsisakyta visiems vienodų normatyvų, ypatingų fizinių pastangų reikalaujančių pratimų ir pereinama prie tikslingo ir kūrybingo mankštinimosi suvokiant sveikatos saugojimo ir stiprinimo bei judėjimo naudą.
* Menų programose - daugiau galimybių realizuoti meninius interesus (pvz., filmų kūrimas, fotografija, grafinis dizainas, kompiuterinės muzikos technologijos ir kt.).
* Parengta viena bendra lietuvių kalbos ir literatūros programa visoms vidurinį išsilavinimą teikiančioms mokykloms.
* Istorijos programoje daugiau dėmesio skiriama gilesniam Lietuvos istorijos pažinimui, darbui su istoriniais šaltiniais.
* Užsienio kalbos programų pagrindinė naujovė ta, kad parengtos trijų lygių pasiekimų programos (A2, B1, B2), atitinkančios Europos Tarybos nustatytus kalbos mokėjimo lygius.
* Gamtos mokslų programose daugiau reikšmės teikiama praktiniams tiriamiesiems darbams.
* Informacinių technologijų kursas papildytas saugaus bendradarbiavimo socialiniuose tinkluose kursu.
* Etikos programoje bus galima rinktis vieną iš trijų naujų modulių: profesinės etikos, šeimos etikos, etikos ir kino.
* Vietoje 17 siaurų specializuotų programų parengta viena technologijų bendroji programa, kurią sudaro 6 lanksčios technologijų kryptys, atitinkančios analogiškas Lietuvos ūkio šakas (pvz., tekstilė ir apranga; taikomasis menas, amatai ir dizainas; turizmas ir kt.).
* Kartu su atnaujintomis programomis rengiamos ir brandos egzaminų programos, pagal kurias bus organizuojami 2013 m. egzaminai.