Mokyklos vis dar primena konvejerius

Lietuvos švietimo sistema - viena dažniausiai reformuojamų sričių, tačiau aukso vidurio ieškojimai nesibaigia, o mokiniai ir mokytojai nuolat atlieka bandomųjų triušių vaidmenį.

Jau užbaigta ir pristatyta Geros mokyklos koncepcija, kurioje bent teoriškai išaiškinta, kaip turėtų atrodyti gera mokykla - vakar apie ją diskutuota ir Maksimo Gorkio pagrindinėje mokykloje surengtoje konferencijoje "Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimo galimybės Klaipėdoje".

Renginio metu nuskambėjo gana kritiškų dabartinės sistemos palyginimų. Vienas tokių - kad mokykla yra konvejeris, kalėjimas, kuriame galima viską matyti ir kontroliuoti iš vienos vietos ir prigaminti žmonių, skirtų tam tikrai funkcijai.

Kliuvo mokytojams, kurie reikalauja daugiau pamokų, tačiau esą neišnaudoja dabar turimo laiko, kurio metu aktyviausias yra kalbantis pedagogas, o ne jo klausantis vaikas. Procesas apibūdintas trumpiniu TP, reiškiančiu nesikeičiantį ugdymo procesą - tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tie patys mokytojai, to paties mokymas.

Aptartos galimybės į vaiko ugdymą labiau įtraukti tėvus, keisti aplinką klasėse, nauji mokymo metodai ir pan.

Viena aišku - dėl koncepcijos vieningai turėtų sutarti mokytojų, mokinių, tėvų, politikų ir valstybės požiūriai, tačiau jo dar nėra ir neaišku kada bus, atsakingi politikai taip pat pritarti neskuba.

Bet, kaip pastebėjo vienas konferencijos svečias, Lietuvos nepriklausomybei Maskvoje irgi niekas nepritarė, bet ją vis tiek turime.

"Mokome paklusniai išklausyti ir atkartoti"

Gražvydas KAZAKEVIČIUS, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius
Pirmiausiai reikėtų apsispręsti, kas yra vertybė. Ar paviršinis žinojimas, kurio esmė yra turinio perdavimas mokiniams ir jo tikrinimas testais? Mokome paklusniai išklausyti ir atkartoti. Pažiūrėkime, kas su mokiniais atsitinka po egzamino - galvoje nelieka nieko, ką turėjo prieš patikrinimą.
O gal vertybė - giluminis žinojimas, kurį formuoja kalbėjimas apie perduotas žinias bei idėjas, skatinimas svarstyti jas, mokėti interpretuoti?
Todėl geros mokyklos koncepcija netiesiogiai verčia diskutuoti apie dabartinę egzaminų sistemą: šiandien per juos patikrinama trumpalaikė atmintis, paviršinės žinios, o reikėtų tikrinti gebėjimą analizuoti.
Tas pats su studentais - duok vieną duomenų bloką ir jis jį mokės perskaityti. Paduok tris ir paprašyk sulyginti, padaryti išvadas - bus bėda. Todėl verslo ir pramonės organizacijos taip pat pritaria, kad ne visada svarbiausios žinios, o mokėjimas jas interpretuoti bei kurti naujas.
Norisi, kad koncepcija taptų nacionaliniu susitarimu, ir tai įteisinti ministro įsakymu ar kita forma. To kol kas nėra. Nuolat bandome priminti, bet reakcijos keistos: atvirkščiai, norima dar labiau stiprinti testavimo sistemą.

"Yra Klaipėdoje gerų mokyklų"

Virginija KAZAKAUSKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tik diskutuojame, kokia turėtų būti gera mokykla. Tai turėtų būti mokykla, kurios pasiekimai yra aukštesni nei vidutiniai, kurios mokiniai būtų patenkinti įgytu išsilavinimu, galėtų save realizuoti, kad būtų pagarbūs mokinių ir mokytojų santykiai. Klaipėdoje tokių yra ir tokių turėtų būti daugiau, geros mokyklos kūrimas yra nuolatinis procesas.
Nereikia vertinti tik pagal akademinius pasiekimus, bet ir pagal vaiko savijautą, kaip jis siekia rezultato, kokia pagalba jam suteikiama. Nebūtinai geriausia yra ta, į kurią visi veržiasi.
Yra Klaipėdoje gerų pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų, bet jų neįvardysiu.

"Ne garbės lenta įrodo"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Nemanau, kad geriausią mokyklą reikia rinkti pagal kažkokius kriterijus. Ne visada ant mokyklos sienos kabanti garbės lenta įrodo, kad ji yra geriausia. Geriausią susikuria pati bendruomenė. Kita vertus, jeigu ieškome geros mokyklos koncepcijos, tai nereiškia, jog dabar visos yra negeros.