Mokyklos gyvuos dar 3 metus

Dabar galiojančiame Švietimo įstatyme numatyta, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos šalyje nebeliks vidurinių mokyklų. Veiks tik keturių tipų bendrojo ugdymo mokyklos: pradinės, pagrindinės, progimnazijos ir gimnazijos.

Prievolė naikinti visas vidurines mokyklas kelia nerimą Seimo nariams. Jie įsitikinę, kad galutinę mokyklų pertvarką reikia atidėti dar 3 metams, mat šiuo metu kai kurioms mokykloms akredituoti vidurinę ugdymo programą trukdo tik vienas kriterijus - mokinių skaičiaus vidurkis 11-12 klasėse. Esą nemaža dalis tokių mokyklų yra perspektyvios, jose mokinių skaičius auga, todėl ateityje jos galėtų atitikti reikiamus kriterijus ir tapti gimnazijomis.

Seime įregistruotą Švietimo įstatymo pakeitimo projektą pasirašė 31 Seimo narys. Pasiūlymo iniciatorius Remigijus Žemaitaitis „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad dėl planuojamo vidurinių mokyklų naikinimo sulaukia nemažai nusiskundimų iš rinkėjų.

„Situacija tokia, kad rajonuose kai kurios mokyklos nespėja „sutilpti“ į tuos reikalavimus. Joms trūksta laiko galutinai pasiruošti akreditacijai. Rajonų valdžių atstovai nesuinteresuoti išlaikyti mažas mokyklas. Jiems geriau, kai vykdomas mokyklų centralizavimas ir mokiniai vežami į atokesnes mokyklas, nei kviesti mokytojus pas vaikus atvykti. Pavyzdžiui, mano apygardoje - Šilalėje - yra tokia Tenenių pagrindinė mokykla. Ten mokosi 60 vaikų ir ją nori padaryti pagrindinę. Vieniems vaikams teks į pajūrį 15 kilometrų važinėti, kitiems - į Kvėdarną 17 kilometrų. Tai mokyklai trūksta tik šiek tiek iki progimnazijos statuso. Gal tas pertvarkos atidėjimas leistų mokytojams, bendruomenei pasistengti, kad ji būtų neuždaryta, gautų akreditaciją. O tokių pavyzdžių ne vienas, - pasakojo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas. - Mano įsitikinimu, valstybė turi dėti visas pastangas, kad mokykla būtų arčiau namų. Kad nereikėtų vaikų tampyti tolimiausius atstumus. Tėvams dabar pikta ir skaudu, kad jų vaikai, kaip gyvuliukai, vagonuose vežiojami pirmyn ir atgal.“

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė sako, kad ministerijai Seimo narių siūlymas yra žinomas, tačiau už švietimą ir mokslą atsakinga institucija dar negali pasakyti, ar jį realu įgyvendinti.

Oficialios statistikos duomenimis, per pastarąjį dvidešimtmetį mokinių skaičius sumažėjo daugiau nei trečdaliu, arba 167,5 tūkst. mokinių, o mokyklų - beveik perpus, arba 1117 mokyklomis.

Šiais mokslo metais šalyje veikia apie 1200 mokyklų. Iš jų apie 129 mokyklų likimas pakibęs ant plauko.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“