Mokyklos blaškosi tarp dviejų dienynų

Nors būta daugybė grasinimų, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nutrauks sutartį su bendrą elektroninio mokinio pažymėjimo sistemą Klaipėdoje diegiančiu Nacionaliniu švietimo centru, pasirodo, to kol kas negalima padaryti. Tad uostamiesčio mokyklų darbuotojai tarsi tapo nevykusio sandorio įkaitais - yra priversti naudotis jų poreikių netenkinančia sistema.

Bendrą elektroninio mokinio pažymėjimo sistemą buvo žadėta Klaipėdoje įdiegti iki 2017/2018 mokslo metų pradžios, bet iki šiol ji, anot pedagogų, "pusiau lupta, pusiau skusta".

Vis tiek reikia naudotis

"Taip, ši sistema vis dar turi trūkumų ir trukdžių. Apie tai kalbėjome ir praėjusią savaitę vykusiame susitikime su švietimo įstaigų vadovais. Tačiau, nepaisant visko, ji privalo veikti. Negali būti tokio požiūrio: "Sistema blogai veikia ir mes ja tiesiog nesinaudosime", - pabrėžė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Pasak jos, sutartis su šią sistemą Klaipėdoje diegusiu Nacionaliniu švietimo centru nėra nutraukta, nes paslaugos teikėjas po sistemos atidavimo naudoti privalo vykdyti jos priežiūrą dar 24 mėnesius.

SKUNDAI. Iš tėvų girdėti skundų, kad sistemoje ne visada gali matyti, ar vaikas atėjo į mokyklą, ar ne.

"Dabar mūsų pagrindinis darbas - užtikrinti, kad ta sistema tikrai veiktų. Mes sustiprinome kontrolę. Savivaldybės Švietimo skyriuje yra atsakingas darbuotojas, kuris kuruoja šitą projektą. Tad įstaigos informuoti apie sistemos trūkumus privalo ne tik rangovą, bet ir mus", - pasakojo Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

Ji priminė, kad, pagal sutartį, gavę pranešimą apie trūkumus, rangovai privalo juos pašalinti per tris dienas.

"Jei to neįmanoma padaryti, jie turi derėtis su Savivaldybe, kiek jiems laiko skirti trūkumams šalinti", - aiškino N. Laužikienė.

Ji neslėpė, kad užtikrinti sutarties vykdymą nėra paprasta, nes esą su rangovu susikalbėti nėra lengva.

Dėl ko skundžiasi?

Savivaldybės atstovė pasakojo, kad skundų spektras dėl elektroninio bilieto sistemos vis plečiasi.

"Keista, bet dabar pradėta skųstis ir dėl nemokamo maitinimo. Atrodė, kad iki šiol ši funkcija veikė gerai, iš pradžių dėl šios sistemos komponentės nebūta skundų, bet dabar ir ten kažkas pradėjo strigti. Dažnai skundžiamasi ir dėl pačios įėjimo sistemos trikdžių. Akcentuojama, kad tėvai ne visada gali matyti, ar vaikas atėjo į mokyklą, ar ne. Taip pat girdime skundų iš bibliotekų, kad ta sistema neveikia taip, kaip turėtų. Bet taip gali būti ir dėl to, kad dar ne visos mokyklos yra suvedusios duomenis. Tai tikrai sudėtinga sistema, tad ne veltui reikalingi tie 24 mėnesiai, kad būtų užtikrintas normalus jos funkcionavimas", - pasakojo N. Laužikienė.

Tai, kad dalis uostamiesčio mokyklų kratosi šioje sistemoje įdiegto "Mano dienyno", pasak jos, nėra gerai.

"Tiesiog mokyklų administracijos pačios save apsisunkina, jei pasilieka du dienynus. Tada reikia daryti dvigubą darbą. Bet mokyklų vadovai mums aiškina, kad "Mano dienynas" neveikia taip gerai kaip "Tamo". Bet nereikėtų pamiršti, kad tai yra dvi konkuruojančios kompanijos, tad kita kompanija, stengdamasi būti patrauklesnė, įdiegia papildomų paslaugų paketų, pavyzdžiui, elektroninės knygos, sąsiuviniai ir t. t. Yra daug tokių užslėptų dalykų, kuriuos mes ne visi ir matome", - kalbėjo Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

"Neprivers"

"Nėra įstatymo, kuris priverstų mokyklas naudoti vieną ar kitą dienyną", - sako Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė.

Ši gimnazija yra viena iš kelių uostamiestyje esančių mokyklų, kurios vėl sugrįžo prie "Tamo" dienyno.

Pasak J. Andrijauskienės, dabar dauguma mokyklų priverstos žaisti katę ir pelę: "Mano dienyną" naudoja fiktyviai tik dėl nemokamo maitinimo, bet pažymius ir visa kita rašo "Tamo" dienyne.

"Taip, tai dvigubas darbas, bet ką daryti, jei "Mano dienynas" neatliepia mūsų poreikių? Jau geriau mokėsime papildomus pinigus ir naudosimės patogiu dienynu, negu gausime nemokamai, bet be tinkamų paslaugų", - sakė H. Zudermano mokyklos vadovė.

Pasak jos, "Mano dienynas" tiesiog nepateisino lūkesčių.

"Jis nepritaikytas pradinukams. Kiek rašėme pretenzijų, sulaukdavome atsakymų, kad ne viską gali padaryti, o jei ir gali, reikės papildomai mokėti. Trukdžių likę dar labai daug. Pavyzdžiui, vis stringa "n" raidžių fiksavimas dienyne", - pasakojo gimnazijos vadovė.

Jai antrino ir Gedminų progimnazijos direktorius Aurelijus Liaudanskas. Pasak jo, "Tamo" dienynas ne tik parankesnis, bet ir paprasčiau komunikuoti su jo administratoriais.

"Grįžome prie "Tamo" ir tikimės, kad nebereikės jo atsisakyti", - sakė A. Liaudanskas.

Atliko auditą

Kad šio elektroninio mokinio pažymėjimo diegimo projekto tikslai Klaipėdoje buvo pasiekti tik iš dalies, konstatuota ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito specialistų pateiktose išvadose.

Priminta, kad audituojamu laikotarpiu (per 2015-2018 m. devynis mėnesius) elektroninio mokinio pažymėjimo sistemai įdiegti išleista kone 212 tūkst. eurų, t. y. per 86 proc. sutartyje numatytos preliminarios projekto kainos - per 245 tūkst. eurų.

Projekto įgyvendinimo metu Nacionaliniam švietimo centrui už nustatytus įvairius pažeidimus buvo surašyti 24 pažeidimo aktai, skirtos 23 baudos, kurių bendra suma siekė vos 1 334 eurus.

Pasak N. Laužikienės, kadangi šis rezonansinis projektas buvo nesėkmingas, atsisakyta galimybės įdiegti šią sistemą ir darželiuose.