Moksleiviai jau alpsta nuo karščio

Tai vienoje, tai kitoje Lietuvos mokykloje pastaruoju metu stebimi rekordinių karščių padariniai - mokiniams iš nosies bėga kraujas, pasitaikė ir tokių, kurie, neištvėrę mokslo alinant karščiams, nualpo, prireikė greitosios pagalbos.

2017 m. didžiulė minia švietimo bendruomenės narių su moksleiviais priešakyje organizavo mitingą Vilniaus centre, bandydami įtikinti tuometę švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, kad ilgesni mokslo metai daugiau žinių moksleiviams nepridės. Tuomet buvo kalbėta, kad alinant karščiams mokslo šaknis graužti noro moksleiviams bus mažai. Šiandien kalbos apie naujos tvarkos atšaukimą nėra, tačiau jau pati ministerija siūlo mokyklų vadovams koreguoti ugdymo procesą ir, esant ypač karštiems orams, leisti vaikams neiti į mokyklą. Jei oro sąlygos kelia pavojų mokinių sveikatai ir neleidžia užtikrinti tinkamų mokymosi sąlygų nei mokyklų patalpose, nei kitose aplinkose.

Dalyje mokyklų ugdymo procesas ir taip vyksta neformaliai. Kai kurios pamokos nevyksta dėl egzaminų, kitose mokyklose pamokos vyksta lauke, organizuojamos ekskursijos. Nesvarbu, kad ugdymo programa jau išeita, iki oficialios ilgesnių mokslo metų pabaigos dar daugiau kaip savaitė.

Tačiau kai kurių rajonų mokyklose mokslo metų pabaiga - ne tik vasaros, bet ir atsiskaitymų įkarštyje. Termometro laipteliams perkopus 30, o kai kur net 35 laipsnių karštį, moksleiviai rašo kontrolinius, atsiskaitoma už projektinę veiklą. Sprendimų mokyklos ieško kiekviena individualiai. Dalyje mokyklų vyksta trumpintos pamokos, trunkančios 35, kai kur 30 ar 25 minutes. Yra ir drąsesnių sprendimų - mokyklos vadovui sustabdžius mokslo metus arba rajono merui priėmus sprendimą leisti vaikams neiti į mokyklas ir darželius.

Kol kas sinoptikai greito atšalimo neprognozuoja. Tiesa, jie tikina, kad ateityje tokie karščiai lietuviškai vasarai gali tapti įprasti. Tačiau diskusijų apie mokslo metų ilginimo, kurio didžiausią kainą mokiniai mokės savo sveikata, atšaukimą dar nesigirdi.

Pamokos vedamos rūsyje įrengtoje drabužinėje

O štai Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivis Tautvydas išdrįso kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją viešu laišku „Facebook“:

„Ar tai yra normalu ir ar yra kažkoks tikslas mokinius laikyti mokyklose tam, kad jie neva turėtų ką veikti? Klasėse laikosi nuo 30 iki 40 ir daugiau laipsnių temperatūra, nemanau, kad esant tokioms sąlygoms yra įmanoma tiek mokytojams deramai vesti pamokas, tiek mokiniams apie jas galvoti ir susikaupti.

Pamokas siūlote vesti lauke? Temperatūra, jūsų žiniai, siekia taip pat 30 ir daugiau laipsnių, tad čia kažkokios atgaivos taip pat nėra. Jeigu siūlote rinktis kitas vietas, pažintines veiklas, kurias mokytojai taip pat vykdo tik tada, kai abiturientams yra egzaminai ir pamokos mokyklose nevyksta, tai galiu atsakyti, kad kavinėse pasėdėti mes galime ir savo laisvalaikiu ir tai man jokių žinių tikrai neprideda.“

Vaikinas džiaugiasi bent tuo, kad mokykloms yra nusiųstos rekomendacijos, kaip elgtis, tačiau faktas, kad tai - pavėluota reakcija. „Gyvename XXI amžiuje, kuriame pilna inovacijų ir naujovių, bet švietimo sistema kaip stovi vietoje taip stovi“, - rašo moksleivis.

„Greičiausiai mane dabar užsipuls daugybė piktų tėvelių, kurie dirba darbus (arba ne) ir sakys, kad darbe niekam nėra įdomu, kokios sąlygos, ir reikia vis tiek dirbti, bet mano atsakymas ir nuomonė būtų aiški, kad gerbiami tėveliai, jūs už tai gaunate atlyginimus ir naudą iš to. Aš, būdamas 18 metų jaunuolis, mokykloje dabar negaunu realiai nieko: nei žinių, nei pinigų, tad man yra gaila švaistomo laiko, vietoj to, kad galėčiau eiti dirbti ir taip padėti tėvams mane išlaikyti. Darbe galėčiau įgauti daug daugiau praktinės patirties ir žinių, nei bereikalingai trindamas mokyklos suolą.“

Praleisti pamokų mokiniai negali, mat tai būtų laikoma nepateisinama priežastimi. Toliau gali prasidėti problemos su lankomumu ar kitokie niekam nereikalingi rūpesčiai. O ir tėvams tektų aiškintis prieš mokyklos administraciją.

„Šiuo metu, jau yra per vėlu kažką keisti ir trumpinti, kai laiko jau beveik nebeliko, tačiau siūlyčiau atsižvelgti į šias kilusias problemas ir ieškoti sprendimo būdų ateičiai, kitiems metams. Norint laikyti mokinius iki birželio vidurio, reikėtų pagalvoti tada apie pačių salygų aprūpinimą, mokymosi programas, kad einant dar tą mėnesį, būtų konkrečiai ką mokytis ir laikas nebūtų švaistomas veltui“, - rašo Tautvydas ir prideda vaizdo įrašą. Jame nufilmuota, kad pamokos vedamos mokyklos rūsyje įrengtose drabužinėse, mat tai vėsiausia patalpa pastate. 32-ejus metus mokykloje dirbanti pedagogė, pasak Tautvydo, neprisimena, kad taip kada nors būtų buvę.