Moksleiviai egzaminų nenori

Kad mokslo iškankinti mokinukai nesielvartautų, naujai įsigaliojanti tvarka buvo kaip reikiant palengvinta. Iš pradžių buvo numatyta, kad stojantieji į socialinius, biomedicinos, fizinius ir technologijos mokslus matematikos egzaminą turės išlaikyti ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu (įvertinimas 36-85 balai). Tik humanitariniams mokslams nustatytas patenkinamas išlaikymo lygis (ne mažiau kaip 16 balų). Stojantiems į menų studijas jo laikyti nereikia.

Išanalizavus 2015 metų priėmimo duomenis buvo priimtas sprendimas sušvelninti matematikos brandos egzamino išlaikymo kartelę paliekant tik reikalavimą išlaikyti šį egzaminą patenkinamu lygiu - surinkti 16 balų iš 100 galimų. Tačiau panašu, kad mokiniai net ir tiek matematikos nesugeba išmokti per 12 metų. Tad Lietuvos mokinių parlamentas kreipėsi į ministeriją su reikalavimu tvarką atidėti dar bent dvejiems metams.

- Kodėl taip bijote laikyti privalomą matematikos egzaminą? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos mokinių parlamento pirmininkės Indrės Pabijonavičiūtės.

- Mes ne tiek esame nusistatę prieš patį egzaminą ir matematiką, mes sutinkame, kad matematika naudinga, tačiau nesutinkame, kad toks matematikos kursas, koks yra dabar, patenkina visų mokslo krypčių atstovų poreikius. Bendra programa yra taikoma visiems, o tai nėra labai logiška, nes kiekvienos mokslo krypties iškeliami poreikiai yra skirtingi. Be to, rezultatai rodo, kad tų dvejų metų neužteko moksleiviams, kurie iki 11 klasės ne taip atidžiai mokėsi matematiką, nes manė, kad jos tiesiog neprireiks stojant. Dabar sukuriama tokia situacija, kad gabūs humanitarai ar kitų mokslo panašių krypčių būsimi studentai praranda galimybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje.

- Skirstymas pagal dalyko poreikius dėl specialybės juk yra profesinio ir specialybinio rengimo įstaigų funkcija, o ne mokyklos...

- Tos žinios, kurios parengiamos pagal bendrąją programą, yra taikytinos tiksliuosiuose moksluose, bet tiksliųjų mokslų atstovai skundžiasi, kad išdėstoma per siaurai. Susidaro situacija, kad mokiniai mokosi dėl mokymosi ir žinių, kurias įgyja, vėliau nepritaiko nei studijose, nei gyvenime. Bandomasis egzaminas parodė, kad šiemet mokinių rezultatai buvo prastesni ir per 2 metus nepavyko užpildyti spragų.

- Ar 2 metai buvo per mažai laiko bent šiek tiek pasitempti matematikoje ir gauti 16 balų minimalų įvertinimą?

- Kai nutarimas buvo priimtas, buvo tikėtasi, kad tuometiniai dešimtokai iki egzaminų suspės susigriebti ir pasiruošti, net jei ir neatidžiai mokėsi matematikos 5-8 klasėje. Tie mokiniai, kurie neturi polinkio į matematiką ir buvo nusprendę su ja nesieti savo ateities, neatidžiai visą tą laiką mokėsi, neįtvirtino pagrindų ir per tuos dvejus metus nesugebėjo mokytis ir sudėtingą kursą, ir dar dėti dalyko pagrindus. Tai labai sudėtinga. Turbūt problema ta, kad Lietuvoje turime tokią programą, kad ji ne ugdo mąstymą, o reikalauja tik išmokti kažkokius šablonus. Tu ateini į pamoką, tau pateikiamas šablonas, turi jį iškalti ir paskui sugebėti jį pritaikyti analogiškuose uždaviniuose.

- Ar tuomet netampa dar lengviau, kai pakanka tik išmokti ir tai, ką įsiminei, parašyti egzamino metu?

- Čia ir yra problemos esmė, kad matematika nėra tokia jau paprasta, o nesuprantant jos esmės yra dar sunkiau.

- Ministerija teigia, kad 40 proc. egzamino vertinimo sudarys bendrojo kurso uždaviniai. Juos išsprendus būtų surenkami minimalūs 16 balų. Argi tai nereiškia, kad sąlygos išlaikyti privalomą egzaminą labai jau palankios?

- Mums žinoma, kad kokia buvo programa nuo 2014 metų, tokia ji ir yra. Kadangi bandomojo egzamino užduotys buvo sudarytos pagal egzamino programą, kuri buvo pernai ir užpernai, o rezultatai yra gerokai prastesni, tai rodo, kad kažkas yra ne taip. Ministerija sako, kad turėjo išlaikyti ir tie, kurie mokosi bendrąjį kursą, bet rezultatai rodo ką kita.

Audronė PITRĖNIENĖ, Švietimo ir mokslo ministrė:

Pirmiausia noriu nuraminti visus abiturientus ir jų tėvus: šiemet rengiamas matematikos egzaminas savo struktūra, trukme, reikalavimais tikrinamiems mokinių gebėjimams nesiskirs nuo 2015 metų egzamino. Matematikos brandos egzaminą galės išlaikyti ir mokiniai, besimokantys matematiką bendruoju kursu, nes 40 proc. užduoties taškų sudaro bendrojo kurso uždaviniai.

Dar 2014 m. buvo priimtas sprendimas įvesti matematikos egzaminą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. 2015 m. gavusi labai išsamią analizę apie matematikos egzamino rezultatus pasiūliau sušvelninti reikalavimus 2016 m. matematikos egzaminui. Taigi vietoj 36 balų mokiniams tereikės surinkti 16 balų iš 100, kad egzaminas būtų išlaikytas. Šis sprendimas buvo suderintas su aukštųjų mokyklų, Nacionalinio egzaminų centro, studentų, mokinių atstovais. Visi jam pritarė.

Atkreipiu dėmesį: egzaminas neprivalomas visiems abiturientams. Šiemet jį laikys tik 55 proc. baigiančiųjų mokyklą. Dar norėčiau pridurti, kad nei Nacionalinis egzaminų centras, nei ŠMM neorganizavo jokio bandomojo matematikos egzamino ir nerengė jam užduočių. Jį surengęs „Egzaminatorius.lt“ yra privati iniciatyva. Matematiko dr.Dainiaus Dzindzalietos nuomone, bandomojo egzamino užduotys neatitiko egzaminų programos ir realios situacijos matematikos egzamino metu.

Gaila, kad improvizuoto bandomojo egzamino rezultatai sukėlė tiek nerimo ir įtampos, kurios prieš egzaminus ir taip būna. Labai linkėčiau visiems susikaupti ir likusį iki egzamino laiką išnaudoti konsultuojantis, mokantis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“