Mokinių kova išjudino sistemą

Pirmadienį Vilniaus savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, kad ši išnagrinėtų situaciją, susiklosčiusią Antano Vienuolio progimnazijoje.

Gavus šios progimnazijos mokinių tėvų skundų, praėjusių metų spalį buvo sudaryta komisija, kuri visapusiškai tyrė ir vertino situaciją progimnazijoje - tiek vadybinę direktorės veiklą, tiek psichologinį mikroklimatą.

Komisijos išvados: nepakankamai suvaldyta krizė po moksleivio savižudybės, pažeisti teisės aktų reikalavimai vadovaujant progimnazijai, galimai darytas psichologinis spaudimas mokytojams duoti kyšius mokyklos direktorei, problemų sprendimo vengimas ir kt.

Progimnazijos direktorė Donata Klimkevičienė iš pareigų atleista tyrimo metu. Kai kuriuos faktus komisija rekomendavo toliau tirti pagal Baudžiamąjį kodeksą, todėl sostinės savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą.

Gruodžio viduryje prokuratūrai perduota nagrinėti su kitos - Užupio Petro Vileišio - progimnazijos vadove susijusi medžiaga.

Kaip pranešė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai turtą pasisavinusios ir su tėvų bendruomene jau kurį laiką konfliktuojančios P.Vileišio progimnazijos direktorės Danutės Kazakevičienės veiksmų. „Tikiu, kad teisėsauga išsiaiškins, o mes galėsime priimti atitinkamus sprendimus“, - teigė meras.

Negana to, politikai planuoja koreguoti Švietimo įstatymą. Bus svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma riboti mokyklų vadovų kadencijas toje pačioje įstaigoje, - siūloma, kad mokyklų vadovai negalėtų dirbti ilgiau nei dvi kadencijas po penkerius metus. Vadovus planuojama vertinti kasmet, o dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų.

Jurgita Petrauskienė, Švietimo ir mokslo ministrė:

Mokyklos vadovas yra lyderis, kuris turi užtikrinti sėkmingą ugdymo procesą, mokyklos bendruomenės - tėvų, vaikų, pedagogų - saugumą. Jeigu mokyklos bendruomenėje viskas veikia gerai, kylantys nesutarimai sprendžiami demokratiškais ir sveikais būdais.

Jeigu vadovas nesugeba išspręsti konflikto, jis paliečia visuomenę daug plačiau, ir natūralu, kad jau tada pasitelkiami kiti nesutarimų sprendimo būdai. Tad labai liūdna, kad bendruomenės nepajėgia išspręsti konfliktų taikiais būdais, kad į konfliktų sprendimą įsitraukia vaikai. Viena vertus, gerai, kad vaikai demonstruoja savo poziciją, - tai rodo, kad jie yra aktyvūs mokyklos bendruomenės nariai. Tačiau blogai tai, kad konflikto nesugeba išspręsti suaugusieji.

Jei bendruomenė yra sveika - tėvai gerbia mokytojus, mokytojai gerbia tėvus, vaikai gerbia mokytojus, o mokytojai gerbia vaikus, visi gerbia mokyklos vadovą, - ji veikia kaip tvari ekosistema ir konfliktų nekyla. Kai tai neveikia, kyla konfliktų, ir vadovo atsakomybė yra pasirinkti tinkamiausius būdus tiems konfliktams spręsti.

Mokykla neegzistuoja kosmose - ji yra mūsų visuomenės atspindys. Kaip konfliktai sprendžiami viešajame gyvenime, taip jie sprendžiami ir mokyklose. Man labiausiai norėtųsi, kad iki tokių konfliktų nebūtų prieita. O to būtų galima išvengti, jeigu mes visi išmoktume klausyti, girdėti, suprasti vienas kitą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“