Mokinių idėjos - pagrindas ateities verslui

2007-2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiu jaunimo verslumo skatinimo projektams įgyvendinti panaudoti beveik 389 mln. Lt. Vis dėlto specialistai pastebi, jog jaunimo potencialas nėra išnaudojamas, 15-24 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis praėjusiais metais siekė 26,7 proc., o užpernai - 35 proc. Manoma, kad šis rodiklis galėtų būti mažesnis, jei daugiau jaunų žmonių bandytų kurti savo verslą.

Teorija ir praktika

Devintokai bei dešimtokai mokyklose privalo lankyti ekonomikos pamokas, aukštesnėse klasėse jie gali šį dalyką rinktis savarankiškai. Ne pelno siekiančios organizacijos "Lietuvos Junior Achievement", dvidešimt metų Lietuvoje sprendžiančios jaunimo nedarbo problemą ir skatinančios verslumą Vakarų šalių pavyzdžiu, vadovas Eugenijus Savičius teigia, kad ekonominis ir verslo švietimas mokyklose yra būtinas.

"Jis reikalingas kiekvienam, nesvarbu, ar jis bus verslininkas, ar žurnalistas, ar Seimo narys, ar namų šeimininkė. Gyvename tokioje aplinkoje, kad kasdien susiduriame su finansais", - mano E. Savičius.

Pasak jo, mokiniams itin svarbu gilintis į šiuos dalykus, nes jie turi suvokti, kad gali save parduoti - savo darbo jėgą, protą, tai padeda vėliau ieškantis darbo. Vis dėlto, E. Savičiaus manymu, vien pamokų neužtenka, o pati geriausia priemonė ko nors išmokti - imtis praktikos. "Šiuo metu nėra efektyvesnio būdo išmokyti verslumo nei "laboratoriniai darbai" - mokomoji mokinių bendrovė (MMB). Mokiniai gali išbandyti realaus verslo etapus", - kalba "Lietuvos Junior Achievement" vadovas.

Jam antrina ir Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojas Edmundas Kvederis. Jo manymu, moksleiviai į verslą yra silpnai įtraukiami, jie bijo rizikuoti, pabandyti kurti verslą.

"Jie bijo nesėkmės, rizikos, apsijuokti. Iš visų mokinių yra tik apie 7-10 procentų tokių, kurie imasi ir veikia, - sakė E. Kvederis. - MMB yra kaip mokomasis automobilis - tai tikras automobilis, tikras vairuotojas, tik šalia sėdi instruktorius. Taip ir čia - realūs pinigai, rinka, realūs produktai."

Plėvelė iš želatinos

"Ąžuolyno" gimnazijos pedagogas pastebi, kad tie, kurie ryžtasi išbandyti verslininko darbą, dažniausiai yra kūrybingos asmenybės - mokiniams nereikia siūlyti idėjų - jie patys susigalvoja, kuo norėtų užsiimti.

Savo kuriamus produktus ar teikiamas paslaugas moksleiviai kasmet pristato įvairiose mugėse bei konkursuose - juose gali dalyvauti ir MMB neįkūrusios moksleivių komandos. Klaipėdiečiams šie metai buvo itin sėkmingi - jų verslo idėjos pripažinimą pelnė ne viename konkurse.

EKOLOGIJA. Nors kalbama, jog ekologija tapusi mada, Baltijos gimnazijos mokinių sukurta greitai suyranti želatininė plėvelė sulaukė liaupsių ir verslininkų susidomėjimo, o mokiniai už šią idėją buvo apdovanoti dviračiais. "Žekoplė" archyvo nuotr.

Pagyrų ir prizų - dviračių - sulaukė Baltijos gimnazistų komanda "Žekoplė" ir jų iš želatinos pagaminta plėvelė - ją galima pasigaminti namuose, ji itin greitai suyranti ir nekenksminga. Ekologišką plėvelę kūrusiems mokiniams padėjusios Baltijos gimnazijos mokytojos Irma Daukšienė ir Laima Krasauskienė tikino, kad jos pritaikymo galimybės - tikrai plačios.

"Jai pagaminti reikia paprastos želatinos, glicerolio ir distiliuoto vandens. Sumaišius masė tam tikrą laiką verdama, vėliau išpilama, paskleidžiama plonu sluoksniu ir paliekama stingti maždaug trims dienoms", - gamybą nupasakojo chemijos mokytoja I. Daukšienė.

Pasak ekonomikos mokytojos L. Krasauskienės, plėvelės panaudojimas būtų kur kas platesnis, jei ji būtų atspari vandeniui - esant drėgmei želatininė plėvelė suyra per maždaug dvi valandas.

"Iš pradžių buvo gana sunku sugalvoti, kur ją būtų galima pritaikyti, tačiau vėliau pasipylė tiek idėjų, kad vos spėjome rašyti, - prisiminė L. Krasauskienė. - Mokiniai sugalvojo, kad šitą plėvelę galima panaudoti sėklų daiginimui, kukurūzų spragėsių pakuotėms, maišeliams, skirtiems šunų ekskrementams surinkti. Kadangi visos medžiagos yra valgomos, galima ją pritaikyti ir žmonėms, kurie mėgsta kramtyti nagus ar tušinukus."

I. Daukšienė neslėpė, kad ši mokinių idėja sulaukė ne tik pripažinimo, bet ir rimtų verslininkų dėmesio - iškart po apdovanojimų šia medžiaga ir jos panaudojimu domėjosi su ekologija susijusių įmonių direktoriai.

Pasiūlymai Danijos jaunimui

Trečius metus iš eilės organizuotoje Finansinio raštingumo olimpiadoje šiemet 9-12 klasių grupėje visas tris prizines vietas užėmė pajūrio moksleiviai. Pirmąją ir trečiąją vietas iškovojo "Ąžuolyno" gimnazistai, antrąją - Palangos senosios gimnazijos moksleiviai. Visos komandos turėjo pateikti idėjas apie prekes ar paslaugas, kurios galėtų sudominti bendraamžius iš Danijos.

"Ąžuolyno" moksleiviams vadovavęs E. Kvederis džiaugėsi, jog pirmą kartą dalyvavus šioje olimpiadoje pasisekė užimti net dvi prizines vietas.

Pirmoji vieta atiteko vaikinų komandai "HADEKsenior" - vaikinai pasiūlė produktą, kuris leidžia sujungti dviratį bei išmanųjį įrenginį. "Dviračio rėmo dalis bus padengta interaktyviuoju ekranu, sudarytu iš OLED ekranų, kurie leis keisti išorės grafinius piešinius, siunčiamus tiesiogiai iš išmaniojo telefono bevieliu ryšiu. Dviratininkas galės akimirksniu keisti dviračio spalvas ar perkelti savo nufotografuotą nuotrauką bei sukurtą piešinį tiesiogiai ant savo dviračio, kurį pamatys daugybė žmonių. Tokiu būdu mes prisidėsime prie kelių pasaulinių jaunimo problemų sprendimo: skatinsime jaunimą sportuoti, padidinsime dviračių perkamumą bei jaunimo laisvalaikio užimtumą, dar labiau sumažinsime oro taršą bei suteiksime galimybę jaunimui išreikšti save", - teigė nugalėtojai.

Trečiąją vietą užėmė merginų komanda "Seaside", pasiūliusi įrengti sulčių barą dviratininkams. "Pagrindinis išskirtinumas yra netradicinis ir greitas aptarnavimas, pritaikytas dviratininkams - net nenulipus nuo dviračio galima užsisakyti, o gavus sultis vienkartinėje gertuvėje, už poros minučių jau galima tęsti kelionę. Konkurentų šioje nišoje beveik nėra, nė vienas baras nesiūlo visko viename: plataus natūralių sulčių asortimento, patogaus privažiavimo dviratininkams ir išsivežimo paslaugos", - savo verslo planą pristatė gimnazistės.

Viena iš komandos narių Indrė Butkutė teigė, jog kurdamos idėją konsultavosi su Danijoje studijuojančiais draugais ir klausė jų nuomonės. Mergina pastebėjo, jog tokią idėją būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje - čia didėja dėmesys tiek sveikam gyvenimo būdui, tiek dviračių sportui.

"Manome, kad sėkminga verslo idėja nebūtinai turi labai skirtis nuo jau egzistuojančių, svarbiausia, kad ji užpildytų dar neišnaudotą nišą ir spręstų kuo didesniam žmonių kiekiui aktualią problemą", - tvirtino gimnazistė.

Palangos senosios gimnazijos moksleiviai Danijos bendraamžiams pasiūlė ambicingą švietimo projektą "Coursie" - teikti tikslią, profesionalią ir kokybišką informavimo paslaugą. "Coursie" idėja iki smulkmės paprasta. Įsijunk interneto naršyklę ar telefono programėlę, parašyk kvalifikuotam "Coursie" specialistui ir tekstu, vaizdu paremtą medžiagą danų kalbos, biologijos ar, pavyzdžiui, istorijos pamokai gausi dar tą pačią dieną. Žinome, kad norite kopti aukštyn, todėl ir esame čia, kad padėtume. "Coursie", - naudotis kokybiškomis paslaugomis Finansinio raštingumo olimpiadoje kvietė palangiškiai.

Kuria ir studentai

Verslumas skatinamas ne tik tarp mokinių, bet ir tarp studentų. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedros inovacijų valdymo ir projektų magistrantai neseniai gavo užduotį parengti inovacinį planą. Profesorius Julius Ramanauskas pasakojo, jog studentai kūrybiškai pažvelgė į šią užduotį ir pateikė įdomių darbų.

"Viena studentė pateikė idėją malti jūros išmestus moliuskus ir tiekti juos ekologiniams ūkiams kaip dirvos šarminimo priemonę. Kiti studentai siūlė panaudoti išmanųjį telefoną automobilio parkavimui, statyti vėjo jėgaines, saulės energijos kolektorius. Dar kiti orientavosi į technologijas - kūrė elektroninę parduotuvę, virtualų asmeninį trenerį", - vardino profesorius.

J. Ramanausko teigimu, studentai savo darbus pristatys ne tik kolegoms, bet ir potencialiems ar esamiems darbdaviams - vyks savotiškas idėjų aukcionas, kuriame verslininkai galės pirkti patikusį verslo planą.

Išmanyti pinigų vertę

Finansinio raštingumo olimpiados organizatorių atstovas, "Danske Bank" Finansų tarnybos direktorius Ramūnas Bičiulaitis teigė, jog finansinio raštingumo iniciatyvos plėtojamos siekiant jaunimui suteikti reikalingų žinių.

"Siekiame, kad kuo daugiau jaunų Lietuvos žmonių anksti įgautų reikalingų žinių, kaip uždirbami pinigai ir kokią vertę jie gali sukurti tiek vienam žmogui, tiek visuomenei. Tikime, jog finansiškai išprusęs jaunimas tvirčiau žengs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius ir sukurs brandesnę visuomenę", - mano R. Bičiulaitis.

I. Butkutė savo ruožtu džiaugėsi augančiu dėmesiu moksleivių ekonominiam išsilavinimui bei didėjančiu verslumą skatinančių konkursų skaičiumi, tačiau įžvelgė ir trūkumų. "Kiek apmaudu, kad dauguma konkursų didžiausią dėmesį skiria kūrybinėms užduotims. Konkursai tarsi sudomina moksleivius, paskatina pasvajoti apie savo verslo kūrimą, bet taip ir nesuteikia teorinių žinių, kaip reikėtų savo idėjas įgyvendinti", - samprotavo gimnazistė.

E. Kvederio teigimu, gali kilti klausimas, kam išvis ugdyti verslumą ir kam reikalingi tokie projektai.

"Šiandien situacija rinkoje pasikeitė, konkurencija ES didelė, pralaimėjusieji nesusikuria gerovės arba iš vis skursta, todėl reikia suvokti, kad šiandien neužtenka įgyti išsilavinimą ir diplomą, reikia išmokti savo žinias ir gebėjimus paversti produktu ir realizuoti save. To Lietuvoje trūksta, nes daug jaunų žmonių, įgiję diplomą ir išsilavinimą, nemoka ir negali savarankiškai savęs realizuoti. Todėl tam dėmesio reiktų skirti dar daugiau ir masiškiau bei verslumą ugdyti pradėti kiek galima anksčiau", - kalbėjo "Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojas.

E. Savičiaus nuomone, mokinių darbas MMB bei dalyvavimas idėjų konkursuose naudingi bet kokiu atveju - mokiniai susipažįsta ne tik su verslo pradmenimis, bet ir darbu komandoje, komunikacija. Jo teigimu, mokyklos suole pradėtas kurti verslas gali tapti pragyvenimo šaltiniu ateityje. "Yra viena sąlyga - reikia norėti, labai norėti. O daugiau visko galima išmokti", - įsitikinęs "Lietuvos Junior Achievement" vadovas E. Savičius.