Studentų sąjungos prezidentui Dainiui Dikšaičiui tokie rezultatai atrodo netikėti.
"Prieš atlikdami šį tyrimą, manėme, kad už savo pinigus studijuojantys asmenys yra sąmoningesni. Juk jie investuoja dideles lėšas į savo išsimokslinimą, į savo ateitį. Todėl turėtų būti ypač suinteresuoti studijų kokybe“, – stebisi sąjungos vadovas.
Anot D. Dikšaičio, vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl polinkis sukčiauti ir nesąžiningų veikų paplitimas tarp šių grupių vienodas, yra aukštojo mokslo nuvertėjimas, susijęs su prasta motyvacija mokytis. Todėl svarbus vaidmuo sprendžiant akademinio nesąžiningumo problemą tenka tokių sričių, kaip profesinis orientavimas bei studijų kokybės užtikrinimas, stiprinimui.
"Vien tik kalbėdami, kad sukčiauti yra negražu arba kad aukštosiose mokyklose paplitęs nesąžiningas elgesys yra visuomenės vertybinės krizės pasekmė, problemos neišspręsime. Kad situacija pagerėtų iš esmės ir ilgalaikėje perspektyvoje, turime imtis realių priemonių“, – įsitikinęs prezidentas. Akademinio nesąžiningumo problemą, pasak jo, kartu turi spręsti visi aukštojo mokslo sistemos dalyviai.
Nesąžiningo elgesio aukštosiose mokyklose tema šį trečiadienį, gegužės 23-iąją, bus išsamiai aptarta konferencijoje "Akademinis sąžiningumas ir aukštojo mokslo vertė". Pirmojoje jos sesijoje bus pristatytas pirmąkart Lietuvoje apskaičiuotas akademinio sąžiningumo indeksas. Detaliau bus kalbama apie Sąjungos atlikto akademinio sąžiningumo tyrimo rezultatus. Antroji sesija skirta sukčiavimo prevencijos priemonių aptarimui. Konferencijoje dalyvaus akademinės, politinės bendruomenės nariai bei žiniasklaidos ekspertai.
Anksčiau studentų sąjunga pristatė pirminius akademinio sąžiningumo tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad sukčiauti linkę keturi iš penkių studentai. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad polinkis elgtis nesąžiningai bei sukčiavimo paplitimas skiriasi pagal mokslo sritis, tarp kolegijų ir universitetų bei kitais aspektais.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą