Mokanti pamilti spalvas

"Bijojome, kad mokytoja nepabėgtų iš renginio, mat, lyg tyčia, tą dieną ji buvo surengusi savo auklėtinės darbų parodą, tad vis spirgėjo, norėjo išlėkti, teko subtiliai ją sulaikyti", - atviravo Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius.

Tad ir emocijos, išgirdus savo pavardę, buvo nuoširdžios. O tuo metu, kai salėje buvo rodomas trumpas filmukas apie L.Laurinavičienę ir ekrane gražiausiais žodžiais prabilo dabar jau užsienyje studijuojantys jos mokiniai, mokytoja sakė nesulaikiusi ašarų.

Kai ekrane pamačiau, kad pradėjo rodyti mano mokinių piešinius - pakirto kojas, supratau, kad atėjo mano valanda", - susitikus kitą dieną po apdovanojimų, atviravo L. Laurinavičienė.

Vakarykščio renginio emocijos nuslūgo. Ar šįryt jaučiatės ypatinga, žinodama, kad jūs - Metų mokytoja?

Žinoma, neslėpsiu, smagu būti įvertintai. Nors nesinori sureikšminti šių dalykų, bet tikrai malonu, kai po 32 metų, kuriuos praleidau dirbdama "Varsos" studijoje, gavau tokį svarų apdovanojimą. Jau išleistos kartų kartos, buvę auklėtiniai suaugę, dirba įvairiose sferose. Žinote, ko gero, dar didesnis įvertinimas man ir yra tai, kad jie manęs nepamiršta. Grįžę iš Briuselio ar Ciuricho visada užsuka aplankyti. Tikriausiai tai ir yra didžiausias atlygis, kai suvoki, jog ne veltui į juos įdėjai dalelę savęs. Yra daug buvusių auklėtinių, kurių vardų niekada nepamiršiu.

Turbūt nesuklysiu sakydama, kad jums pasisekė, nes mokote tik motyvuotus vaikus. Juk į dailės studiją ateina tik tie, kurie tikrai nori piešti?

Tikrai taip. Dėl to galiu džiaugtis. Tiesa, būna, kad ateina piešti ir nemotyvuotų vaikų, bet jie ilgai neužsibūna. Todėl turiu laimę dirbti su vaikais, kurie nori mokytis. O kai vaikas nori, ir aš atiduodu visą save.

Gyvename technologijų amžiuje. Ar šiuolaikinius vaikus įmanoma sudominti daile?

Jei jiems būtų neįdomu, nebūtų tokio antplūdžio norinčiųjų lankyti "Varsos" studiją. Net negaliu visų priimti. Tėvų pasakojimu, kai kurie vaikai grįžę namo žaidžia ne "parduotuvę" ar "gydytojus", o žaidžia dailės mokytojus. Man tai atrodo labai svarbu.

Net nežinau, kas vaikus labiausiai motyvuoja lankyti "Varsos" dailės studiją. Tiesiog stengiuosi duoti jiems visa, kas geriausia. Jie piešia tik su pačiomis geriausiomis priemonėmis, daugelis nustemba, kai gauna 50 spalvų rinkinį. Jei duosi vaikui tik 6 spalvas, negali tikėtis, kad jis ką nors "išspaus". Be to, turime daug įdomių knygų, rodau jiems kitų vaikų atrinktus darbus, rengiame parodas. Netrukus "Švyturio" arenoje vyksiančio Merūno koncerto metu taip pat bus eksponuojami mano auklėtinių darbai.

Ypač vaikus motyvuoja tarptautiniai konkursai. Esame žinomi ir pasaulyje. Prancūzijoje, Amerikoje, kitose šalyse vykusiuose tarptautiniuose konkursuose "Varsos" auklėtiniai yra laimėję daug prizinių vietų. Beje, ką tik gavau pranešimą internetu, kad antrokė Urtė Urbikaitė Japonijoje vykusiame gamtosaugos konkurse užėmė pirmąją vietą. Ji tiesiog nupiešė skruzdėlių gyvenimą, kuris pakerėjo japonus.

Kaip tėvams žinoti, ar jų vaikas gabus dailei?

Tiesiog jis turi degti tuo. Man pakanka kelių pamokų ir tėvams galiu pasakyti, ar vaikui verta lankyti dailės užsiėmimus, o gal geriau ieškoti savęs kitoje srityje.

Kodėl vaikams patariate lankyti dailės pamokas?

Tiesiog tie vaikai pasaulį mato kitaip. Jų meninis intelektas ir išprusimas skiriasi. Per pamokas jie ne tik piešia, bet gauna ir labai daug informacijos apie dailininkus, architektūrą. Dailės studiją lankiusiems vaikams modernus paveikslas niekada nebus tiesiog keistas.

Įdomu, kaip jūs pasirinkote dailę?

Vaikystėje rinkausi tarp muzikos ir dailės. Tikslieji mokslai manęs netraukė. Gerai, kad tėvai nedarė įtakos mano sprendimams, nevertė studijuoti, pavyzdžiui, mediciną. Nors, kai buvau maža, turėjo tokių vilčių, mat mėgdavau žaisti su varlėmis ir vabalais.

O kas buvo jūsų dailės mokytojai?

Man pasisekė, nes kai lankiau dailės mokyklą, mane mokė nuostabūs mokytojai: Edvardas Malinauskas, Saulius Bertulis, Violeta Skirgailaitė, Felicija Pinkevičienė, Nijolė Balčiūnaitė. Jie man buvo mokytojai iš didžiosios raidės. Šie mokytojai ir davė man paspirtį studijuoti dailę.

Bet pasirinkote ne dailininkės, o mokytojos kelią.

Tiesiog įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą, kur ir baigiau dailės specialybę. Kadangi baigiau mokslus labai gerai, galėjau rinktis miestą, kuriame noriu dirbti. Žinoma, grįžau į savo gimtąją Klaipėdą ir įsidarbinau tuometiniuose pionierių namuose, kurie dabar vadinasi Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centru. Tad dirbu visą gyvenimą toje pačioje darbo vietoje.

Niekada nekilo minčių keisti darbo vietą ar net profesiją? Šiais laikais tai labai madinga.

Esu sėsli. Tiesiog žinau ir jaučiu, kad esu savo vietoje. Darbas man yra malonus. Dirbu tai, ką moku geriausiai, manęs reikia, ir tuo esu patenkinta.

O kokia jūs esate mokytoja? Griežta, reikli, gera...

Aš esu rami. Daugelis tėvų ir vaikų pastebi šią mano savybę. Bet kai grįžtu namo, pripažinsiu, dažnai jėgos jau būna apleidusios. Kartais ir kalbėti nebenoriu, matyt, savo žodžių limitą jau būnu iškalbėjusi.

Papasakokite apie savo šeimą.

Mano vyras Arminas dirba Jūrininkų ligoninėje gydytoju anesteziologu. Dukros jau užaugo. Vyresnioji Monika dirba Europos lyčių lygybės institute, yra atsakinga už tarptautinius ryšius, o mažesnioji Gintarė šiemet baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institutą ir dabar jau studijuoja tarptautinių santykių ir diplomatijos magistrantūrą. Žodžiu, nė viena nepasuko nei mamytės, nei tėvelio pėdomis. Nors mažoji irgi yra baigusi dailės mokyklą ir dažnai akcentuoja, kad dailė jai gyvenime labai praverčia.

O pati dar piešiate?

Aš tapau ant šilko ir vis galvoju surengti parodą, bet vis darbų pritrūksta, nes daugelį išdovanoju. Mano geras draugas, žymus klaipėdietis Ernestas Žvaigždinas, vis ragina užsiimti aliejine tapyba. Ko gero, vieną dieną reikės jo paklausyti.

Kokių dar turite pomėgių?

Dar labai mėgstu kapstytis savo gėlynuose. Žodžiu, ten, kur spalvos, jaučiuosi gerai.

Išdalintos Klaipėdos rajono metų mokytojo vardo premijos

Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse buvo išdalintos ir Klaipėdos rajono metų mokytojo vardo premijos. 500 eurų dydžio premijos, skirtos iš Savivaldybės biudžeto, įteiktos Gargždų "Minijos" progimnazijos pradinių klasių mokytojai metodininkei Vandai Majauskienei bei etikos mokytojai metodininkei Linai Zubauskienei, taip pat - Gargždų muzikos mokyklos mokytojai ekspertei Nijolei Usevičienei. Šios pedagogės savo pasiekimais džiugina ir įkvepia visą bendruomenę, o jų profesionalumas, energija ir kūrybiškumas pelnė kolegų ir mokinių pagarbą.