Ministrė: aukštajam mokslui tapus preke, nukentėjo visi

Kai aukštasis mokslas tapo preke, išsivystė nenormali proporcija tarp stojančiųjų į profesines ir aukštąsias mokyklas, kurias renkasi net 70 proc. abiturientų. Taip Vyriausybės valandoje pristatydama profesinio mokymo pertvarką teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Kaip pabrėžė J. Petrauskienė, nenormali proporcija pakenkė tiek aukštojo mokslo, tiek profesinio mokslo kokybei.

Pristatydama numatomus pokyčius profesinio mokymo sektoriuje, ministrė akcentavo, kad daugiausia kritikos sulaukia profesinio rengimo ir darbdavių poreikių neatitiktis.

„Pernai pirmą kartą buvo vykdytas centralizuotas priėmimas į pirminio profesinio mokymo programas, šiemet numatoma įvesti bendrą priėmimą ir į tęstines profesinio mokymo programas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO)“, - sakė J. Petrauskienė.

Kaip pabrėžė ministrė, LAMA BPO sukūrė įrankį, kuris bus naudojamas priėmimui į profesines mokyklas pagal regionus. Jis leis apsisaugoti ir nuo nepageidaujamo programų dubliavimo.

„Tinklo pertvarkoje numatoma, kad Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno profesinės mokyklos specializuosis, vidutinio dydžio miestuose profesinės mokyklos programas vystys pagal vietinio verslo poreikius, miesteliuose kursis jungtinės bendrojo lavinimo ir profesinės mokyklos arba mažesnės taps didesnių filialais“, - vardijo J. Petrauskienė.

Per 2018 metus visos 70 profesinių mokyklų bus pertvarkytos į viešąsias įstaigas.

Pasak ministrės, siekiant stiprinti kokybę, tobulinamas mokymo tyrinys. Sudaromos galimybės jau turintiems išsilavinimą žmonėms įgyti siauresnių kompetencijų.

„Vyksta visų programų perkodavimas. Išregistruota per 300 programų, kurios nebevykdomos arba pasenusios“, - atkreipė dėmesį J. Petrauskienė.

Įveiklinama ir neformaliai įgytų kompetencijų schema. Ministrės teigimu, žmonės galės elektroniniu būdu deklaruoti savo kompetencijas ir gauti formalų patvirtinimą, kad tas kompetencijas turi.

Seimo narys Jeroslav Narkevič domėjosi, kokios galimybė įgyti profesiją besimokant bendrojo ugdymo mokyklose. Tai ypač aktualu kaimiškose regionuose.

Ministrės nuomone, tai geras siūlymas, apie kurį diskutuojama. „Numatyta 13 vietų, kur siūloma jungti bendrojo ugdymo mokyklas ir profesines mokyklas, sudarant galimybę norintiems įgyti ir profesinę kvalifikaciją. Fiziškai kai kur mokyklos yra vos ne viename kieme, tad jų jungimas padėtų racionaliau naudoti mokyklų turtą, sudaryti mokytojams pakankamus darbo krūvius, kurie mažėja dėl mokinių stygiaus, o mokiniams įgyti ne tik brandos atestatą, bet ir profesinę kvalifikaciją“, - sakė J. Petrauskienė.

Kaip mano ministrė, kai kuriose savivaldybėse tokie siūlymai galėtų būti teisiškai užbaigti 2019 metais.

„Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje daug mažiau moksleivių, kurie renkasi profesinį mokymą, ir ypač mažai žmonių, kurie renkasi profesinį mokymą kaip būdą persikvalifikuoti vyresniame amžiuje. Apie galimybes įgijusiems aukštąjį išsilavinimą tai padaryti ne tik savo lėšomis, kaip yra dabar, aktyviai diskutuojame su socialiniais partneriais ir ministerijomis“, - pabrėžė J. Petrauskienė.