Metų mokytojas profesiniam ugdymui žada aukso amžių

- Penkerius metus sėkmingai vadovaujate Šiaulių profesinio rengimo centro verslo praktinio mokymo firmai, esate mokytojas, būrelio „Jaunasis verslininkas“ vadovas, dalyvaujate įvairiose visuomeninėse veiklose. Gal visuomet ir svajojote būti mokytoju?

- Atvirai sakant, tikrai ne. Viskas išėjo kažkaip netyčia ir susiklosčius aplinkybėms. Džiaugiuosi, kad atradau save. Aš dirbu Profesinio rengimo centre Prekybos ir verslo skyriuje, kuriame kitados pats mokiausi. Baigęs aukštąją dirbau pagal specialybę ir gavau pasiūlymą iš mokyklos, kur tuo metu reikėjo jauno perspektyvaus specialisto, kuris galėtų savo žinias perduoti jaunajai kartai. Viskas vyko taip greitai, tad ir apdovanojimas tikrai buvo didelė staigmena, nes esu dar jaunas.

- Profesinis rengimas vis dar siejamas su prasta kokybe ir nieko nesugebančiais mokiniais?

- Drįsčiau teigti, kad bent jau Šiauliuose nebėra tokių nuostatų. Mano skyriuje mokiniai talentingi, protingi, jie čia ateina ir baigę aukštąją mokyklą, net magistro studijas. Profesinėje mokykloje daug protingų žmonių. Man nuolat tenka bendrauti su mokiniais, dalyvauti su jais programose, konkursuose Lietuvoje bei tarptautiniu mastu ir džiugu, kad esame pasiekę daug laimėjimų. Manau, tas nuo seno įsigalėjęs požiūris nėra pagrįstas.

Toks mąstymas turbūt ateina iš bendrojo lavinimo mokyklų. Tai greičiau susiję su Švietimo ir mokslo ministerijos politika. Didelį vaidmenį atlieka krepšeliai, dėl kurių mokyklos kovoja ir kiekviena bando patraukti į savo pusę. Vienuoliktokai ir dvyliktokai, paklausti, ko norėtų pasiekti gyvenime, net nežino, kuo norėtų būti. Todėl profesinė mokykla tampa patraukli. Čia mokslas nemokamas, per trumpą laiką galima įgyti dvi ar net tris specialybes, atrasti save ir jau turint specialybę toliau siekti mokslo.

Žmonės nori praktiškai ko nors išmokti. Rinkos siūlomas specialybių margumas stebina, tačiau viskas tik gražūs žodžiai. O kai ateina laikas ieškoti darbo, labai greitai tampa aišku, kokios specialybės ko vertos. O amatą gali pritaikyti visuomet. Apie 80 proc. mūsų mokyklą baigusių auklėtinių randa darbo pagal specialybę. Kiekvienais metais renkame informaciją, ką toliau veikia mūsų mokiniai, turime labai daug socialinių partnerių, kurie mokinius priima atlikti praktikos ištisus metus.

- Ar tai reiškia, kad universitetų burbulas sprogs, o profesinio ugdymo laukia šviesios perspektyvos?

- Profesinio ugdymo Lietuvoje laukia graži ateitis. Kol kas laukiame šiokių tokių ministerijos reformų ir permainų, bet galiu drąsiai pasakyti, kad aukštosios ir profesinės mokyklos jau eina žingsnis į žingsnį ir gali būti, kad bus metai, kai net aplenksime aukštąsias mokyklas.

Jaunas žmogus turi įvairių poreikių ir dirbti jis nori pradėti kuo greičiau. Profesinėse mokyklose jaunimas nėra blogas. Šiuolaikinių žmonių poreikiai vis labiau susiję su išmaniosiomis technologijomis, internetu, kompiuteriu. Todėl norint sudominti tokį mokinį reikia naudoti šiuolaikinius metodus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“