Medicinos studijos Lietuvoje labiausiai jau vilioja nebe libaniečius

Skaičiuojama, kad Lietuvoje per paskutinius 10 metų studentų skaičius išaugo keturis kartus. Į Lietuvą kasmet atvažiuojančiųjų pagal įvairias mainų programas didėja.

Pasak ministro, šiemet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas geografija pasikeitė.

"Anksčiau pirmoje vietoje būdavo Libanas, Pakistanas, Indija, šiais metais, pavyzdžiui, Medicinos universiteto (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, -ELTA) pirmoje vietoje yra Vokietijos piliečiai, antroje vietoje - Ispanijos, trečioje vietoje - švedai ir tiktai ketvirtoje vietoje žmonės iš Izraelio", - ketvirtadienį per bendrą tarptautinės konferencijos "Europos aukštasis mokslas pasaulyje" spaudos konferenciją kartu su Europos Komisijos Švietimo ir kultūros komisare Andrula Vasilu (Androulla Vassiliou) sakė ministras D. Pavalkis.

Rytų šalys, pasak D. Pavalkio, išsirikiavusios tolėliau. Tiesa, ministras neturėjo paaiškinimo, kodėl taip yra, tačiau priežasčių ieškoti žadėjo. D. Pavalkis, kuris prieš tapdamas ministru pats užsiėmė akademine veikla, juokavo, kad galbūt Lietuvoje studijų kokybė yra panaši kaip ir svetur, bet, kaip jam anuomet sakydavo studentai, Lietuvoje "pigesnis alus", "gražios merginos".

"To rimtai priimti galbūt ir negalima, bet sakau tai, ką neoficialioje aplinkoje sakydavo. Galbūt reiktų detalesnės apklausos, kad būtų išsiaiškinta, kokios priežastys juos atveda čia. Kad juos atveda, tai yra gerai", - sakė švietimo ir mokslo ministras.

Eurokomisarė A. Vasilu sakė, kad naujojoje finansavimo programoje "Erasmus+", pagal kurią ES studentai galės vykti studijuoti ne tik į bendrijos nares, bet ir, pavyzdžiui, į Kiniją ar Pietų Korėją, mobilumas bus svarbus aspektas. A. Vasilu pripažino, kad Europoje vis dar daug aukštąjį mokslą įgijusių studentų neturi darbo, bet, kita vertus, Europoje juntamas ypač didelis kai kurių sričių specialistų trūkumas. EK narė pabrėžė, kad svarbu rengti išsamias nacionalines ir institucines strategijas, pagal kurias skatinamas ne tik mobilumas, bet ir naujų rūšių partnerystė.

Ji pasidžiaugė, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva pabrėžia švietimo ir jaunimo svarbą užtikrinant tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą. Tai, pasak jos, svarbus ženklas šiuo metu, kai ruošiamais pradėti vykdyti programą "Erasmus+". Ši programa numato, kad kitus septynerius metus 4 mln. jaunųjų europiečių galės studijuoti, atlikti praktiką, mokyti arba savanoriauti užsienyje.

"Turime bendradarbiauti ir tai taip pat yra internacionalizacijos dalis. Šios partnerystės tarp mūsų vietinių ir užsienio universitetų parodo, kaip galime susitvarkyti su šiomis pasaulinėmis problemomis", - kalbėjo viešnia.

Eurokomisarė sutiko, kad egzistuoja problema, jog studentai iš trečiųjų šalių į ES atvažiuoja mokytis, tačiau po pirmo kurso mokslus meta, pradeda dirbti ir taip tampa imigrantais. Todėl eurokomisarė akcentavo tai, kaip universitetai priima studentus- esą universitetai studentus turi kruopščiai atrinkti ir žiūrėti, kaip jie studijuoja.

"Pavyzdžiui, jeigu studentas atvyksta čia, bet nelanko paskaitų, nedalyvauja universiteto darbe, tai yra aiškus ženklas, kad šis asmuo atvyko ne studijuoti, bet susirasti darbą. Taigi turime labai žiūrėti, ką studentas daro", - teigė A. Vasilu.

Nuo 2007 m. Lietuvai pagal Mokymosi visą gyvenimą programą skirta 76 mln. eurų ES lėšų: 39 mln. eurų - aukštajam mokslui pagal programą "Erasmus", 19 mln. eurų - profesiniam rengimui ir mokymui (pagal "Leonardo da Vinci" programą), 13 mln. eurų -pradinių ir vidurinių mokyklų bendradarbiavimui (pagal programą "Comenius") ir 5 mln. - eurų suaugusiųjų švietimui (pagal programą "Grundtvig"). Be to, Lietuva gavo 16,6 mln. eurų jaunimui pagal ES programą "Veiklus jaunimas". 2011-2012 m. daugiau kaip 3 tūkst. 500 Lietuvos studentų buvo suteikta "Erasmus" stipendija studijoms arba stažuotei užsienyje, o į Lietuvą atvyko beveik 2 tūkst. studentų iš kitų šalių.

2012 m. daugiau kaip 6 tūkst. jaunuolių ir jaunimo srities darbuotojų iš Lietuvos dalyvavo programoje "Veiklus jaunimas".