"Rezorganizacija bus nuo 2014 metų. Dabar visu tempu vyksta aiškinamasis darbas, pasitarimai savivaldos institucijose. Nė vienas mūsų mokytojas nelieka be darbo, nes kai tik nebeleis organizuoti pirmųjų klasių, turės būti įrengta darželio arba lopšelio grupė. Pradinių klasių mokytojams bus pasiūlyta dirbti auklėtojomis, nes tai leidžiama pagal Mokslo ir švietimo įstatymą. Kitas dalykas - iki 2014 m. puikias rekomendacijas turinčios mūsų mokytojos tikrai gali gauti pasiūlymų iš kitų miesto mokyklų. Jos gali nenorėti dirbti auklėtojomis, nes atlyginimas būtų apie 100 litų mažesnis. Bet tai vis tiek geriau negu likti be darbo.
Turime keturias pradines klases ir keturias mokytojas. Viena mokytoja iki minėtųjų metų išeina į pensiją, kitai, neturinčiai aukštojo išsilavinimo, bus pasiūlyta jį įgyti, kitaip mokytoja dirbti ji negalės.
Mes į šį reiškinį žiūrime visos valstybės mastu, ir baiminamės, kad geri norai, įdirbis, kvalifikacija, tėvų poreikis tų mažų, mini mokyklėlių neteks prasmės. Ypač mažų mokyklėlių reikia jautresniems vaikams, ir netiesa, kai sako, jog pas mus jie auga šiltnamio sąlygomis - reikalavimai tokie patys, tėvų atsiliepimai - nuostabūs. Ir visa tai yra užbraukiama - vardan tų bjaurių, nelaimingų žodžių: "Nėra pinigų". Tai yra tarsi Damoklo kardas, pakabintas virš Lietuvos. Tad mums moraliai gaila mūsų pastangų, pasiekto klestėjimo, vaikų užsiėmimų, individualaus ugdymo kambarėlių panaikinimo. Bet yra kaip yra. Mes iš Lietuvos niekur nepabėgsim. Kol valstybė neatgaus finansinės pusiausvyros, teks derintis prie esamos situacijos. Pas mus iš tiesų situacija nėra tragiška, išskyrus emocinius išgyvenimus; na, bet juk emocijomis nesivadovausime.
Visi tie tėvai, kuriems šiandien reikia lopšelio grupių, rankomis plos, kad jų bus įkurta daugiau, nes Respublikoje daugybė šeimų jaučia šį poreikį. Tuo metu pradinės klasės didelėse mokyklose skundžiasi, kad nesurenka pirmokų. Tai rimtas klausimas.
Mums savo tyrimus pateikė Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė: kokie lopšelinukų poreikiai yra nepatenkinami, kiek vaikų trūksta pirmose klasėse, aišku, nurodė ir kiek vaikų išvyko į užsienį. Nesame maži vaikai ir nesakysime, kad mums nereikalingi tyrimai, kad norime žūtbūt būti mokykla - darželis. Klausė mūsų nuomonės, jeigu nesutinkame, prašė pagarsinti argumentus, stengiasi įsiklausyti, spręsti, galvoti. Dar turime dvejus metus apsispręsti, permainos - dar ne nuo ryt. Einama pamažu, tariantis su įstaigų vadovais, o mes savo ruožtu tariamės su mokytojų tarybomis.
Ir aš pati jaučiu nuoskaudų dėl to įdėto darbo, vilties, pasidžiaugimo, kaip mums sekėsi, bet suprantu, kad visa tai emocijos, o klausimą reikia spręsti iš esmės. Su pedagogais galvojame, kad bus tikrai malonu glausti mažylius, kurių mamytės darbe, o mes juos auginsime."
Užrašė Ivona ŽIEMYTĖ
Rašyti komentarą