"Užteks vieno švietimo ministro įsakymo ir vienos darželinukų kartos, kad seniausios indoeuropiečių kalbos seniausias žodis, reiškiantį motiną, daugel tūkstančių metų atstovavęs visai indoeuropietiškai mąstysenai, būtų pamirštas", - sako baltų kalbų tyrinėtoja profesorė dr. Dalia Kiseliūnaitė. Ir retoriškai klausia: kada skandiviškas grynosios lyčių lygybės skiepijimas vaikams, kurie ten mokomi atsisakyti žodžių "tėtis" ir "mama", o patys vienas kito nevadinti nei "jis", nei "ji", o "draugais", ateis į Lietuvą?
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikina, kad be tėvų žinios jokios lytinio auklėjimo metodikos vaikams negali būti taikomos, socialinių mokslų daktarė Reda Vismantienė guodžia, jog tai, kaip auklėsime vaikus ateityje, priklauso ne tik nuo ugdymo programų ar pedagogų: tai visos visuomenės pasirinkimas.
Tuo tarpu Šiaulių universitete ką tik baigėsi susitikimas, kuriame aptarti lytiškumo ugdymo ikimokyklinio ir priešmokyklinio švietimo pakopoje situacijos susirinko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lyčių studijų centrų, akademinės bendruomenės, vaikų lopšelių-darželių atstovai, lyčių sociologijos ekspertė iš Danijos etc.
Močiutės pasaka apie lyčių lygybę
"Marijus Širvinskas, pasidairęs Skandinavijoje, rašo (straipsnyje "Kaip skandinavai kratosi lyties naštos" - www.atgimimas.lt; "Danai kratosi lyties naštos - www.delfi.lt. - Red. past.): "Danijos lyčių lygybės ministerijos programa niveliuoti lyčių skirtumus lenkiant berželį, kol jaunas, yra gausiai finansuojamas politinis projektas (juk jeigu ministerija jau veikia, ji turi kažkuo ir užsiimti)."
Taigi danai vis lygina ir lygina savo lytį. Kažkokia socialinė apklausa teigia, kad jie jaučiasi laimingiausi žmonės pasaulyje, čia pat nurodoma, kad į pirmąjį laimingųjų dešimtuką patenka nemažai Lotynų Amerikos šalių. Jeigu socialinis lyčių vaidmuo yra vienas iš laimės rodiklių, tai tarp laimingiausiųjų yra visiškos priešingybės.
Kai kuriuose Švedijos darželiuose, anot M. Širvinsko, "grynosios lyčių lygybės skiepijimas yra pagrindinė auklėjamoji programa, o tokie dalykai kaip matematika mokomi tarsi tarp kitko, ten vaikai mokomi atsisakyti žodžių "tėtis" ir "mama", o patys vienas kito nevadinti nei "jis", nei "ji", o "draugais". Bandydama perkelti šį modelį į Lietuvą, kaip kalbininkė turėčiau pasiūlyti naujus terminus, tiksliau, pertvarkyti lietuvių kalbos gramatiką ir įvesti niekatrosios giminės daiktavardžius, o įvardžius "jis" ir "ji" turėtų išstumti "tai", kurį taikau savo kastruotam katinui. Žodis "draugas" jau draugo Stalino laikais buvo vartojamas toli gražu ne draugui pavadinti. Jam reikėtų taip pat sugalvoti niekatrosios giminės formą. Iš seniausios indoeuropiečių kalbos tektų išmesti seniausią žodį, reiškiantį motiną. Jis daugel tūkstančių metų atstovavo visai indoeuropietiškai mąstysenai, bet užteks vieno švietimo ministro įsakymo ir vienos darželinukų kartos jį užmiršti. Negana to - teks atsisakyti pasakų apie Sigutę ir pamotę, sesę devyniabrolę, Eglę žalčių karalienę, užmiršti dainas apie saulę motinėlę ir ąžuolą tėvelį, apie sužadėtinę, lydinčią mylimąjį į karą, apie motiną, apraudančią žuvusį sūnų.
Giliose folkloro tradicijose nedviprasmiškai išryškinamas lyčių skirtumas ir jų vaidmuo. Tačiau šis repertuaras diskriminuoja tos pačios lyties partnerių šeimas, kurios netrukus bus kuriamos ir Lietuvoje. Jei ir toliau klusniai vykdysime Europos nurodymus, tai tik laiko klausimas. "Nenuostabu, kad "pažangusis" vaikų auklėjimas yra glaudžiai susijęs ar net išaugęs iš homoseksualų teisėms atstovaujančių organizacijų veiklos", - rašo M. Širvinskas.
Bet dar skubu pasidžiaugti, kad mano anūkėlės darželyje (nesakysiu, kuriame) auklėtoja išreiškė pageidavimą mergaites rengti sijonukais ir suknelėmis, mokyti žaisti su lėlėmis ir laistyti gėles. Tai anaiptol nereiškia, kad jai bus plėšiama iš rankų mašinytė arba kad koks berniukas, rengiantis lėlę, bus sugėdintas. Tai nereiškia, kad mano anūkė užaugusi negalės vairuoti autobuso ar valdyti krano, kad negalės panorėjusi tapti automechanike, santechnike ar laivo kapitone. Tai taip pat nereiškia, kad berniukai bus mokomi atsiriboti nuo šeimos ar gink Dieve neimti į rankas grindų šepečio ar adatos.
Baltijos šalių visuomenės požiūrį į lyčių lygybės, o tiksliau - niveliacijos, projektus darželiuose skandinavų politikai vertina taip: "Danijos ambasadorius Latvijoje Peras Carlsenas (skaityti Karlsenas. - Aut. past.) seniausiam danų laikraščiui "Berlingske" pakomentavo, kad Baltijos šalyse dėl daniškos pasakos kilusio susijaudinimo priežastis yra "sovietinės sistemos palikimas ir dešiniojo sparno nacionalistai, kurie atmeta visuotines reformas."
Garbusis skandinavų diplomatas ne tik ne itin diplomatiškai elgiasi svečiuose, bet ir lyčių lygiateisiškumą painioja su lyčių lygybe ir niveliacija. Tai sąmoningai painioja ir naujosios kairės lyderiai, nešami bangų iš Britanijos ir Skandinavijos. Diplomatas čia negyveno sovietmečiu, kai moterys ne tik valdė kombainus, bet ir skrido į kosmosą. Kuo tai baigėsi - paklauskite jų pačių. Jos pasinaudojo lygiateisiškumu, kuris buvo įrašytas sovietinėje konstitucijoje, tiksliau sakant, jas panaudojo, tačiau kova prieš Dievą buvo pralaimėta.
Vyrus mylim ir gerbiam už tai, kad jie dirba sunkiausius fizinius darbus ir tuo padeda mums įvykdyti savo užduotį - saugiai išnešioti, pagimdyti, žindyti ir auginti kūdikius. Beje, vadinamojo "seksistinio" auklėjimo kritikai pamiršta, kad tradiciniame ūkyje moters darbai fiziškai ne ką lengvesni už vyro - tegu patys pabando kasdien liuobti gyvulius arba ravėti daržus. Tai, kad vyras uždirbdavo, o žmona auklėjo vaikus, yra netiesa - uždirbdavo abu. Ir auklėjo abu. Jie vienas be kito ekonomiškai negalėjo gyventi. Tuokėsi dažniausiai ekonomiškai lygiaverčiai partneriai. Ir kas pasikeitė? Ne taip jau daug - moters darbas ūkyje buvo pakeistas kitais, už kuriuos jai atlyginama pinigais. Tačiau dėl to vyrai gimdyti nepradėjo. Bendromis pastangomis kartu su vyrais pasiekėme, kad neuždarytume sau durų, jei "vyriški" darbai dėl modernių technologijų taptų fiziškai lengvesni ir prieinami moterims. Protinio darbo nebeskirstome į moterišką ir vyrišką, moterys dirba teisėjomis, gydytojomis, mokslininkėmis, gamybos vadovėmis ir parlamentarėmis. Daugelis jaunosios kartos vyrų supranta, kad vaikams reikia ne tik mamos, bet ir tėčio, jų neištinka panikos priepuolis, kai reikia pakeisti sauskelnes ar stumti gatve vežimėlį. Kurios damos nori, pasinaudoja teise girtauti ir rūkyti, bet ar verta? Ar būtina moterims perimti keiksmažodžius, o vyrams - isteriją? Juk ne bet koks elgesys yra priešingai lyčiai patrauklus. Moterims nepatinka ne tik vyrų girtavimas, bet ir kiti "vyriškais" laikomi bruožai: nevalyvumas, stačiokiškumas, diktatoriškumas. Vyrai, kurie šiais bruožais nesipuikuoja, nenustoja būti vyriški, tik laikomi kultūringais.
Kuršiai turėjo paprotį ką tik gimusį berniuką suvystyti į moteriškus, o mergaitę į vyriškus marškinius, tikėdami, kad taip labiau trauks priešingą lytį ir bus vaisingi. Nežinau, ar tai padėjo, bet jie buvo pakankamai išmintingi, kad vaikams ūgtelėjus ilgus "belyčius" marškinėlius pakeisdavo į berniuko ar mergaitės ir mokė savo lyties elgesio. Tačiau ar nepagarba priešingai lyčiai buvo laikoma teigiamu pavyzdžiu? Absoliuti dauguma lietuvių dainų aukština moterį motiną, savo vertę žinančią mergelę. Tos, kuriose piešiamas karčemoje geriantis ir namus užmirštantis bernelis, yra dramatiškos ir liūdnos, tos, kuriose mergelė ar bernelis pasirodo lengvabūdiški - satyriškos.
Džiaugiuosi gimusi moterimi. Taip, turbūt priklausau, danų diplomato žodžiais, konservatyviajam nacionalistiniam sparnui, nors dažniau dėviu kelnes nei sijoną, mielai sportuoju ir vairuoju automobilį, kiek noriu, tiek naudojuosi teisėmis, bet nesijaučiu lygi su vyrais, nes to nėra ir negali būti. Lygiai kaip ir vyrai negali būti lygūs moterims.
Skandinavų vyrai lankydamiesi Lietuvoje dar turi progų prisiminti, kuo skiriasi vyras nuo moters, kai kuriems prabudusi prigimtis pašnibžda, kad, be mėgintuvėlio, senovinis būdas pradėti vaikus vis dar veiksmingas. O mūsų partijoms - naujosios kairės ar dešinės, aukštumos ar dugno, verta priminti lietuvišką priežodį "kas per daug - tas nesveika". Tasai jų lyderių brukamas aukso maišas - ne naujas, daug kartų lopytas, o auksiniai netikri."
Dalia KISELIŪNAITĖ
Akademinė diskusija apie danišką pavyzdį
Aptarti lytiškumo ugdymo situaciją Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio švietimo pakopoje ir pasitarti, kaip planuoti lytiškumo ugdymą Lietuvoje, vasario 27 d. susirinko Šiaurės ministrų tarybos biuro, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Moterų informacijos centro, edukologijos universitetų, Lyčių studijų centrų, lopšelių-darželių atstovai, ekspertė iš Danijos C. Norgaard. Moterų informacijos centro atstovė Dovilė Petrauskaitė pristatė nuo 2011 m. vykdomą projektą "Moterų ir vyrų lygių galimybių pedagogikos pavyzdys iš Danijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų", kurį finansuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto tikslai - skatinti vaikų darželių pedagogus užtikrinti vienodas sąlygas berniukams ir mergaitėms, skatinti pokyčius, kurie leistų kritiškai vertinti lyčių stereotipus. Vienas iš projekto rezultatų - Danijoje išleistų dviejų pasakų ikimokyklinio amžiaus vaikams "Įdomus Rikės antradienis" ir "Įdomus Frederiko antradienis" ir idėjų vadovo "Darželiai, kuriuose berniukai gali žaisti Pepę Ilgakojinę, o mergaitės pirates" adaptavimas ir išleidimas lietuvių kalba. Šiauliuose vykusio renginio dalyviai turėjo progos pavartyti pirmąjį išleistą pasakų knygutės egzempliorių.
Kaip skelbia Šiaulių universiteto tinklalapis,susitikimo metu kalbėta apie tai, kad, keičiantis ugdymo tradicijoms, pirmiausia būtina atlikti tyrimus vaikų ugdymo bendruomenėse ir tik tada modeliuoti vaikų lytiškumo ugdymo aplinkas: specialistų rengimo programų, ugdymo(si) programų korekcijas, originalias mokymo ir mokymosi priemones, orientuojantis į šeimos, vaiko patirtis ir ikimokyklinio lavinimo politikos tendencijas.
"Pirmiausiai reikia keisti auklėtojų sąmonę"
"Mes nekalbame apie lygias galimybes, mes kovojame už savo teises čia ir dabar", - savo tinklalapyje skelbia Moterų informacijos centras. Šis centras, pasak jo direktorės Jūratės Šeduikienės, Lietuvos darželiuose neketina diegti Danijos metodikos, o "tik supažindina" su minėtu projektu. Nors lygias lyčių teises užtikrina Konstitucija, pokalbininkės teigimu, šiandien dar yra sričių, kuriose jos pažeidžiamos. Paprašyta pateikti konkrečių pavyzdžių, centro vadovė prisiminė kadaise galiojusią nuostatą, kad vaiko pinigus gali gauti tik mama, tačiau pridūrė, kad "ta vieta šiandien pataisyta". Tarp kitų pavyzdžių buvo minimi "mamadieniai", biuleteniai dėl vaiko ligos, vaiko priežiūros atostogos: "Jeigu jų paprašo vyras, dažnam darbdaviui atrodo keista." Nors dabartinės statistikos Moterų informacijos centro vadovė nežinojo, bet prieš porą metų vaiko priežiūros atostogų, pasak jos, ėjo tik apie 2 proc. vyrų. "Per tą laiką prarandama kvalifikacija, o iki užsienio darbdavių požiūrio mums dar toli: ten vaiką auginantis žmogus kviečiamas į seminarus, kursus, kad neiškristų iš darbo rinkos. Tokios investicijos į darbuotoją atsiperka, sugrįžta pelnais. Pas mus dar nėra to supratimo."
Nors centro vadovė pripažino, kad lyčių stereotipai pamažu keičiasi, tačiau esą ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pasak J. Šeduikienės, su stereotipais reikia kovot pirmiausiai keičiant auklėtojų sąmonę: "Viskas prasideda nuo žaidimų. Jeigu auklėtoja siūlo žaisti namais, ji turi kviesti žaisti namais visus vaikus, ne tik mergaites. Lygiai taip pat neturi sakyti: "Berniukai, eikite žaisti futbolo." O kodėl mergaitės negali žaisti futbolo? Aš nesakau, kad vaikai turi būti verčiami veikti tai, ko nenori, bet pasiūlyti reikia abiem lytims - neskirstant į "mergaitiškus" ir "berniukiškus". Kalbu apie tai, kad turime ugdyti visuomenei narį, kuris būtų visapusiškas."
Kai paminėjote, kad kviesti žaisti reikia ne "mergaites" ir "berniukus", o "vaikus", negaliu nepaklausti, ar neprieisime iki to, kad darželiuose rekomenduosime nebesakyti "ji" ir "jis"?
Mes nekalbame apie lyčių suniveliavimą. Ji ir liks "ji", o jis liks "jis".
Ar pasakojimai, kad Skandinavijoje yra būtent taip, - netiesa?
Aš nesu skandinaviškos pedagogikos ekspertė, bet kiek teko lankytis Šiaurės šalių vaikų darželiuose, bent jau aš asmeniškai nepastebėjau, kad ten būtų niveliuojamos lytys.
Kokie danų pedagogikos projekto rezultatai ir perspektyvos?
Pirmiausiai noriu pasakyti, kad nebuvo planuojama diegti Danijos lyčių ugdymo programos Lietuvos darželiuose. Šis nesusipratimas jau tęsiasi nuo praėjusios vasaros. Mes tik siūlome susipažinti su Danijos moterų ir vyrų lygių galimybių pedagogikos pavyzdžiais ir tada nuspręsti, kokią lyčių lygių galimybių metodiką parengti konkrečioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Šiuo metu yra nuspręsta pirmiau atlikti tyrimą, kokia yra padėtis darželiuose, kas ten vyksta, kiek gajūs tie lyčių stereotipai, ir tik tada parengti lietuvišką metodiką, ją pristatyti pedagogams, tėvams.
Ar Jūs galite garantuoti nerimaujantiems tėvams, kad Lietuvoje darželinukams nebus brukama skandinaviška lyčių ideologija?
Apie jokią prievartą nekalbame, tik apie lygių galimybių ugdymą! Aš pati turiu ir dukrą, ir sūnų, ir neskirstau: čia - moteriška, čia - vyriška, tačiau kai kurie tėvai gi tai daro. Jiems reikia aiškinti, kas iš to išplaukia.
O kas išplaukia?
Tai, kad mes neparuošiame berniuko šeimai. Ar mes nenorime, kad jis, susilaukęs vaikų, padėtų moteriai juos auginti?
Jūs norite pasakyti, kad tėvai, kurie auklėja vaikus pagal skirtingus lyčių vaidmenis, yra neteisūs, jų požiūris blogas ir reikia jį pakeisti, o jūsų nuomonė yra teisinga ir ją reikia įgyvendinti visuotinai?
Mes kalbame apie lygias galimybes. Juk ilgą laiką, pavyzdžiui, net nebuvo kalbama apie tėvo vaidmenį šeimoje, buvo sureikšminamas tik motinos vaidmuo, motinos ir vaiko ryšys, nors, mano nuomone, jie yra vienodi.
Tėvo ir motinos vaidmenys vienodai svarbūs, tačiau jų uždaviniai skirtingi.
Bet kažkodėl kalbama tik apie ypatingą motinos ryšį su kūdikiu, o tėvo tarsi nėra, kai vaikas gimsta.
Kūdikio ryšys su motina ir yra ypatingas, taip yra iš gamtos. Apie tai rašo ir pasaulyje pripažintas britų pediatras D. Vinikotas. Jei mes nuvertinsime motinos vaidmenį, ar tėvo vaidmuo taps svarbesnis?
Aš tik noriu pasakyti, kad, mano nuomone, mes per daug kalbame apie motinos vaidmenį ir per mažai apie tėvo.
Lytis neakcentuojama
Vilniaus privataus vaikų darželio "Nendrė" vadovė Danutė Mituzienė "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad įstaigoje yra įgyvendinama lygių galimybių ugdymo metodika, tačiau iš karto paneigė, kad ji yra daniška: "Nors idėja, turiu pasakyti, gimė edukacinių kelionių po Švediją metu, kai lankėmės tenykščiame darželyje-mokykloje, tačiau mes atsižvelgėme į savo poreikius. Jokia metodika iš kitos šalies negali būti perkeliama automatiškai, pas mus kitokios kultūrinės ir socialinės sąlygos. Dirbame pagal savo susikurtą metodiką, ją dar tobuliname, - teigė vadovė. - Ilgai tarpusavyje diskutavome, lankėmės seminaruose, į darbą buvo įtraukta darželio psichologė, socialinė darbuotoja. Taip, tėvai buvo supažindinti pasirašant bendradarbiavimo sutartį, jie informuoti, kad pas mus įgyvendinama lygių galimybių metodika.
Koks šio darbo tikslas? Mūsų specifika tokia, kad darželyje yra daugiakultūrinė grupė, vienu metu net buvo šešių tautybių vaikai. Jie iš namų atsineša ryškius stereotipus. Pateiksiu tokį pavyzdį: darželį lanko romų šeimos vaikai, tarp jų - brolis ir sesutė, berniukas vyresnis, mergaitė - jaunesnė. Prieš išeinant į lauką mergaitė visada turi jam apauti kojas, užrišti batus, aprengti, žodžiu, paruošti. Taigi tikslas ir motyvas yra ugdyti vienodas galimybes - juk vaikai to mokosi nuo mažens. Žaidimas yra vaiko ateitis, jo darbo pradžia. Kodėl berniukas negali žaisti su lėlytėmis, o mergaitė - su mašinėlėmis? Taip prasiplečia akiratis. Tai viena. Kitas labai svarbus dalykas - darželio darbuotojo požiūris į vaikus. Lyčių niveliacija? Jokiu būdu. Žinote, tai žmonių fobijos. Aš neseniai dalyvavau Šiauliuose vykusiame danų projekto pristatyme, ir noriu pasakyti, kad kai varčiau tas jų parengtas knygutes pati, tai man jos atrodė vienaip, bet kai išklausiau metodiką, kaip jas reikia pritaikyti, tai viskas atrodė jau kitaip.
Lytis liks tokia, kokia buvo. Mes išvis neakcentuojame lyties."
Pasak D. Mituzienės, jų darbą vertino profesorė dr. Ona Monkevičienė iš Lietuvos edukologijos universiteto: "Ji stebėjo mus visą savaitę, parašė savo pastabas ir jokių priekaištų neturėjo, atvirkščiai - įvertino puikiai."
"Privalo derinti su tėvais"
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Jankauskienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog nuo 2007 m. kiekviena ugdymo įstaiga rengia savo ugdymo programą atsižvelgdama į savo specifiką, specialistų pasirengimą ir bendruomenės poreikius. "Švietimo ir mokslo ministro įsakymu yra patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, į kurį galima integruoti ir kitas programas. Kiekviena ugdymo įstaiga savo parengtą programą suderina su steigėju, dažniausiai tai yra Savivaldybės Švietimo skyrius, teikia tvirtinti Tarybai. Už ugdymo turinį atsakingi ugdymo įstaigų vadovai", - paaiškino vyriausioji specialistė.
Pasak jos, 2007 m. vasario 7 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu yra patvirtinta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, skirta vaikams nuo ikimokyklinukų iki pat baigiamųjų klasių. "Be abejonės, įstaigos privalo ugdymo turinį suderinti su tėvais, pristatyti pagrindinius aspektus, principus - kad nekiltų neaiškumų ir nerimo", - sakė ministerijos atstovė.
Kokia ministerijos pozicija dėl daniškos programos?
Tai ne programa, o metodinių rekomendacijų projektas. Iniciatyva kilo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, buvo kalbama, kad mūsų visuomenėje ryškūs stereotipai, daug fobijų. Projektą kuruoja Moterų informacijos centras bendradarbiaudamas su Šiaurės ministrų taryba, jo tikslas - keisti visuomenėje nusistovėjusius lyčių stereotipus. Lyties tapatybės suvokimas vyksta kasdien. Dažnai berniukui sakoma: "Vyrai neverkia", o mergaitei neleidžiama žaisti su mašinėlėmis.
Ar tie stereotipai jau nėra vakarykštė diena? Šiandien vyrai paverkia ne rečiau už moteris ir sėkmingai pakeičia sauskelnes, kai jų žmonos dirba.
Puiku, jeigu matote tokius pavyzdžius. Tačiau esama ir kitokių.
Ar tokios knygelės, kur Fridas virsta Frida, skirtos darželinukams, jūsų nešokiruoja?
Aš skaičiau tą knygelę ir manau, kad pirminis variantas yra netinkamas mūsų kontekstui. Jau vien todėl, jog tai pažodinis vertimas, iškreipiantis sąvokas. Tačiau šiuo atveju ministerija jokių iniciatyvų nedarė ir mes tam leidiniui nepritarėme.
"Pasirinks visuomenė"
Būsimuosius edukologus rengiančios Klaipėdos universiteto Vaikystės pedagogikos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė Reda Vismantienė teigia, jog kaip auklėsime vaikus ateityje, priklauso ne tik nuo ugdymo programų: "Tai visuomenės pasirinkimas. Tikiuosi, kad lietuviškos tradicijos yra ganėtinai stiprios, ir augančiai kartai nereikės orientuotis į svetimas."
Kas turi daugiausiai įtakos formuojantis vaiko lyties tapatybei?
Svarbiausi dalykai auginant vaikus yra meilė, saugumo jausmas, nuolatinis visavertis bendravimas, švelnumas, pagarba, atvirumas. Kiekviena šeima tai turi suteikti vaikui, ir kiekvienas vaikas būtent to tikisi (ne visada sąmoningai) iš tėvų. Jei šeimoje vyrauja būtent šiomis vertybėmis pagrįsta atmosfera, daugelis dalykų bei klausimų sprendžiami gana lengvai ir natūraliai. Čia svarbios tėvų pedagoginės žinios, patirtis, noras suprasti ir padėti vaikui bei ja skiriamas laikas.
Amerikiečių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vaikui ir jo raidos kokybei svarbiausi veiksniai yra tėvų bendravimas su vaikais, tėvų savijauta (įtampa, pyktis ir pan.), šiluma, meilė vaikams, o ne konkreti šeimos forma (pilna, nepilna, homoseksualų etc.). Vaiko lytinės tapatybės susiformavimui daug įtakos turi bendravimas, meilė, ugdomoji veikla - tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje.
Jūs ruošiate būsimuosius darželių auklėtojus, dėstote šiuolaikines vaikų ugdymo teorijas. Ar moderniose koncepcijose, kurių jie mokosi, ugdymo turinys dar diferencijuojamas pagal lytis?
Vaikų ugdymas - ne vien ugdymo įstaigų ar pedagogų reikalas. Jaunąją kartą ugdo šeima, bendruomenė, ugdymo įstaigos, žiniasklaida ir kt. Vaikai - mus supančio pasaulio atspindys. Kokius norime matyti juos, tokie turėtume būti ir mes, suaugusieji. Tokia turėtų būti ir mus supanti aplinka - nuo šeimos iki valstybės.
Kalbant apie lyčių išskirtinumus ar lyčių lygybę ir kaip auklėsime vaikus ateityje, priklauso ne tik nuo ugdymo programų ar pedagogų. Tai visos visuomenės formuojamas požiūrio, tradicijų, ugdymo pasirinkimas. Tikiuosi, kad lietuviškos tradicijos yra ganėtinai stiprios, turinčios ilgą istorinę raidą, ir jei mes jas puoselėsime ne tik vaikų ugdymo, bet ir kitose tautos gyvenimo srityse, tai ir augančiai kartai nereikės orientuotis į svetimas, nepažįstamas tradicijas.
Klaipėdoje panašios metodikos netaikomos
Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriausioji specialistė Stefanija Vancevičienė "Vakarų ekspresą" informavo, jog uostamiesčio ugdymo įstaigose jokios specialios metodikos nei programos, susijusios su lytiniu auklėjimu, nėra įgyvendinamos.
MOKINIŲ NUOMONĖ
INDRĖ, 18 m.: "Aš manau, kad lytinis švietimas reikalingas tam, kad pabrėžtų vaikams, jog tai susiję su atsakomybe. Lyčių lygybė - tai galimybė dirbti tą patį darbą, uždirbti tiek pat, turėti teisę būti vertinamam ir toleruojamam tų pačių moralės normų kontekste."
EMONAS, 18 m.: "Aš manau, kad lytinis švietimas reikalingas, tik ne toks minimalus, koks yra dabar. Papasakoti, kaip išgerti tabletę ar užsimauti prezervatyvą, negana, reikia skatinti paauglius susimąstyti, kad tai nėra kažkoks žaidimas. Turėtume mokyti paauglius prisiimti atsakomybę. Kada pats apie lytinius santykius sužinojau? Neprisimenu, bet tikrai seniai, berods enciklopedijoje perskaičiau. Tačiau man niekuomet ir nebuvo sakoma, kad vaikus gandras atneša. Dėl lyčių lygybės... Jos nėra ir neturėtų būti. Ir vyrai, ir moterys turėtų turėti tas pačias galimybes siekti karjeros, savo tikslų, bet moteris yra moteris, o vyras - vyras. Moteris pirmiausia yra atsakinga už šeimos židinį, vyras atsakingas už saugumą ir aprūpinimą. Tai natūralu. Juk vyrai vaikų negimdo. O feministės... Taip, už savo teises pakovoti reikia. Tačiau parodijuoti vyrą - nesąmonė. Tai nėra laisvės išraiška.
DIANA, 18 m.: "Ne, nemanau, kad lytinis švietimas mokykloje reikalingas. Pasikalbėti su savo vaikais ir viską paaiškinti - tėvų pareiga, ne mokyklos. Be to, mokykloje vaikai į tokius dalykus žiūri nerimtai, tik kikena ir šaiposi. Tad iš to jokios naudos. Man apie žmogaus atsiradimą iš dalies papasakojo tėvai, plačiau apie tai skaičiau knygelėje "Viskas mergaitėms". Lyčių lygybė - tai vienodos teisės. Svarbiausia, kad vyrai gerbtų moteris, o moterys - vyrus."
Verta žinoti
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje nurodyta, jog valstybė suteikia tėvams teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, todėl ši programa turi būti įgyvendinama taip, kad tėvai galėtų pareikšti savo valią dėl vaikų ugdymo.
Lytiškumo ugdymas neturėtų būti patikimas kitų žinybų specialistams, visuomeninėms, organizacijoms ar asmenims, neturintiems mokytojo kvalifikacijos.
Tėvai turi teisę ir galimybę iš anksto susipažinti su programos turiniu. Tėvams sudaroma galimybė išklausyti paskaitą apie tai, kaip aptarti su vaiku lytiškumo, tarpasmeninių santykių ir šeimos klausimus.
PAVYZDYS
Stokholmo sėkmingai veikiančiame mokesčių mokėtojų išlaikomame vaikų darželyje "Egalia" grynosios lyčių lygybės skiepijimas yra pagrindinė auklėjamoji programa, o tokie dalykai kaip matematika mokomi tarsi tarp kitko. Ten vos vaikščioti pradėję vaikai nevadinami "juo" ir "ja", o paprasčiausiai "draugais". Net mažylių tėvus kviesti mamyte ir tėveliu yra nekorektiška. Marijus ŠIRVINSKAS, "Atgimimas".
Rašyti komentarą