LSS prašo neužverti aukštųjų mokyklų durų valstybės finansavimo negavusiems studentams

Studentų atstovams nerimą sukėlė pasigirdę siūlymai, jog aukštosiose mokyklose studijuoti galėtų tik valstybinį finansavimą gavę abiturientai. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) sako, kad tokiu atveju studijų prieinamumas būtų nepakankamas.

Lietuvos studentų sąjunga savo poziciją dėl aukštojo mokslo sistemos bei Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo pristatė antradienį įvykusiame susitikime su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu.

Kaip susitikimo metu sakė švietimo ir mokslo ministras, Vyriausybei patvirtinus Valstybinę švietimo strategiją, ketinama siekti, kad būtų patenkinti tiek besimokančiųjų, tiek valstybės interesai.

"Principinės nuostatos keičiasi nuo laukinio liberalizmo į tokį civilizuotą liberalizmą. Mes bandėme surasti pusiausvyrą tarp žmogaus teisės rinktis, tenkinti savo asmeninius poreikius ir tarp prievolės vykdyti kai kuriuos valstybei, visuomenei, Lietuvai reikalingus mokymus", - komentavo D. Pavalkis ir pridūrė, kad tokius pokyčius pajuto jau šiųmečiai pirmakursiai, kuriems buvo taikomas tikslinis studijų finansavimas.

Ministras neneigė, kad tokiu būdu buvo kiek apribota studentų pasirinkimo laivė, tačiau, pasak D. Pavalkio, tokie sprendimai buvo būtini siekiant racionaliai panaudoti valstybės lėšas.

Studentai teigė palaikantys tikslinio studijų finansavimo mechanizmą, tačiau prašė šioms studijoms organizuoti atskirą konkursą ir detaliai reglamentuoti priėmimo į jas tvarką.

Susitikime su ministru D. Pavalkiu LSS taip pat pažymėjo nesutinkanti su pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirstančiais siūlymais, kad į aukštąsias mokyklas būtų priimami tik valstybinį finansavimą gavę abiturientai. Pasak studentų, tokiu atveju nebūtų užtikrinamas studijų prieinamumas.

"Šiandien studentas, neįstojęs į valstybės finansuojamą studijų programą, turi laisvę gauti aukštąjį išsilavinimą, pats mokėdamas už studijas. Siekiame, kad tokia galimybė išliktų, o aukštasis mokslas ir toliau būtų prieinamas kiekvienam pagal jo sugebėjimus", - sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas.

Studentų atstovai taip pat siūlė persvarstyti "gerai besimokančio studento" sąvoką. Pasak LSS, juo derėtų laikyti studentą, kurio studijų rezultatai tokie patys ar aukštesni nei jo studijų programos kurso vidurkis. Įvykdžius tokius pakeitimus, pasak studentų, studijų finansavimo sistema ir studentų rotacija taptų aiškesnė ir skaidresnė.

Reaguodamas į šį siūlymą D. Pavalkis apskritai sukritikavo pačią rotacijos sistemą. Ministro teigimu, studentams intensyviai konkuruojant geresnių pažymių ir nemokamų studijų, nukenčia mokymosi kokybė.

"Tai atrodytų gal ir socialiai teisinga, bet sudarytų aibę problemų, vietoje kolektyvinio darbo vestų prie laukinės ir aršios konkurencijos viduje grupių, tarpusavyje studijuojančių studentų. Ar tikrai ta konkurencija prives prie geresnio žinių lygio, ar prives prie geresnės išsilavinimo kokybės, čia yra klausimas. Nes, atvirkščiai, dabartinė tendencija yra žinių keitimas gebėjimais, o gebėjimai dirbti kolektyve, grupėje, ruošti bendrus projektus, nesu įsitikinęs, kad ta rotacija galėtų duoti kažką gero", - sakė D. Pavalkis.

Kalbėdamas apie numatomus studijų finansavimo sistemos pokyčius, ministras teigė palaikantis "angliškos sistemos" idėją.

"Stojantysis pasiima paskolą, ja susimoka už mokslą, paskui, priklausomai nuo pajamų ir nuo to, kur jis dirba, tą paskolą grąžina jis arba įstaiga, kurioje dirba, arba savivaldybė, kurioje dirba. Taip pat būtų valstybiniai nemokami užsakymai", - savo požiūrį išdėstė švietimo ir mokslo ministras.

D. Pavalkis patikino, kad studentų pastabas išgirdo pačiu laiku, mat antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje numatytas susitikimas su naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją rengiančia darbo grupe.

"Po to ir spręsime, ar pakankamai suformuluoti siūlymai ir ar galime pradėti viešą diskusiją su socialiniais partneriais apie reikiamus pakeitimus", - sakė D. Pavalkis.