Pasak sveikatos apsaugos viceministrės J. Kumpienės, šešerių metų laikotarpis yra nustatomas tam, kad studentui būtų suteikiama alternatyva nepradėti studijų iškart tik baigus bendrojo lavinimo švietimo įstaigą.
"Pabaigęs mokyklą studentas galėtų padirbėti vienus metus ir tik tada pradėti studijuoti bakalauro, pirmos pakopos studijose, o po to vėl daryti pertrauką, ir įgyti magistro diplomą. Tuo atveju, jeigu diskutuotume apie tą alternatyvą, kuri buvo pasiūlyta - šešerius metus drausti studentą valstybės lėšomis nepriklausomai nuo amžiaus, - tai reikštų, kad jis gali studijuoti bet kokiu tarpsniu, daryti bet kokias pertraukas, tačiau jis bus valstybės finansuojamas tam, kad galėtų užbaigti bakalaurą ir magistratūrą", - aiškino J. Kumpienė.
Viceministrės teigimu, neaiškumų kyla dėl to, kad Sveikatos draudimo įstatyme tebegalioja senos formuluotės, kuriose nurodoma, kad studentai yra neakivaizdinių, dieninių ir vakarinių studijų formų, o Mokslo studijų įstatyme studentai yra skirstomi į nuolatinių studijų studentus ir ištęstinių studijų studentus.
Anot jos, jeigu būtų priimtas sprendimas drausti valstybės finansuojamus studentus, tuomet studijų forma jau nieko nebelemtų, būtų draudžiami tik tie, kurių studijas finansuoja valstybė, o kiti PSD susimokėtų patys.
Šiuo metu studentų sveikatos draudimo įmokoms valstybė išleidžia 120 mln. litų, tuo tarpu jeigu būtų nuspręsta remti visus studentus, tai valstybei atsieitų 200 mln. litų.
Premjeras Andrius Kubilius tikino, jog šiuo metu dabartinė valstybės finansinė ir ekonominė situacija neleidžia svarstyti naujų draudimo siūlymų.
"Pradinė pozicija buvo tik suderinti studentų draudimo nuostatas su šiuo metu galiojančiais įstatais, tačiau iš to išsivystė platesnė diskusija. (...) Nemanau, kad reikėtų diskusiją taip plačiai tęsti ieškant kažkokių naujų galimybių plėsti draudimą, kadangi finansų situacija neleistų taip galvoti", - teigė Vyriausybės vadovas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą