Lietuvos mokinių balsas stiprėja

Iškart po Naujųjų šalies sostinėje savo reikalų aptarti susirinko dviejų Lietuvos mokiniams atstovaujančių organizacijų - Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) ir Lietuvos mokinių parlamento (LMP) - atstovai.

Tiek LMS, tiek LMP priklausantys nariai "Vakarų ekspresui" teigė turintys tikslą ne tik būti atsakingi už popamokinę moksleivių edukacinę - kultūrinę veiklą, bet ir atstovauti mokinių interesams mokymo strategijų srityje, o tam, pripažino, reikia specialių žinių ir kompetencijų. Būtent todėl aktyviausi šalies moksleiviai ir netgi tie, kurie jau tapę studentais pirmakursiais, savanoriškai dirba šių organizacijų komitetuose, iniciatyvinėse grupėse,noriai dalyvauja mokymuose bei konsultacijose ir periodiškai susiburia pasidalyti informacija bei patirtimi.

SUSITIKIMAS. Forumo atidarymas vyko Prezidentūroje. Po diskusijos su prezidente vėliau renginys šurmuliavo Mykolo Romerio universitete.

"Į savivaldas turi įsitraukti ne tik lyderiai"

Pasak LMS prezidento Vyginto Eideno, mokiniai turi daugiau dalyvauti kuriant mokymosi aplinką, nes pokyčiai pasaulyje vis greitėja, o mokyklos požiūris į ugdymo procesą dažnai stabdo pažangą. Jam antrino ir LMS projektų koordinatorė Gabija Karačkinaitė, pridurdama, jog valdžios institucijų požiūris į mokinių nuomonę palaipsniui keičiasi į gerąją pusę, tačiau dar tikrai yra kur tobulėti, nes problemų netrūksta.

Gabija, kaip per savo gyvavimo istoriją pasikeitė Moksleivių sąjunga?

Mūsų organizacija gyvuoja, galima sakyti, nuo 1996 metų, kai I Lietuvos moksleivių konferencijos metu buvo įsteigta Respublikinė moksleivių taryba. Tai buvo tik Lietuvos moksleivių sąjungos užuomazga. Šis sambūris gyvavo neilgai. 1998 m. gruodį Vilniuje vykusioje II Lietuvos moksleivių konferencijoje buvo nuspręsta LR Teisingumo ministerijoje įregistruoti Lietuvos moksleivių sąjungą. 1999 m. gegužę ji gavo oficialų nevyriausybinės organizacijos statusą.

Kaip per tą laiką pasikeitė ši organizacija? Ji vis dar bręsta, tobulėja, o svarbiausia - pamažu keičia visuomenės požiūrį į moksleivių balsą ir nuomonę. Be abejo, problemų liko daug: mokinių pasyvumas, tobulintini ugdymo planai, pilietiškumas, mokinių teisės ir pareigos bei jų atstovavimo stiprinimas. Dar tikrai yra ką tobulinti.

LMS projektų koordinatorė Gabija Karačkinaitė įsitikinusi, jog valdžios institucijų požiūris į mokinių nuomonę palaipsniui keičiasi.

Ar aktyvių mokinių, įsitraukiančių į mokyklų savivaldas, yra pakankamai?

Nepakankamai. Turėtų įsitraukti ne tik patys aktyviausi - lyderiai. Ir visi kiti turėtų dalyvauti mokyklos savivaldoje, nes jie taip pat turi ką pasakyti.

300 aktyviausių moksleivių iš daugiau nei 35 skirtingų savivaldybių susirinko į Žiemos forumą. Kokiu tikslu jie rinkosi?

LMS į forumus renkasi kiekvieną sezoną - kad visos Lietuvos mokiniai bendradarbiautų tarpusavyje, dalintųsi informacija, mokytųsi vieni iš kitų. Žiemos forumas buvo orientuotas į savivaldų veiklos tobulinimą ir moksleivių, kaip atstovų, kompetencijų kėlimą. Kaip atstovauti moksleiviams savo šalyje ir Europos lygiu, patirtimi dalijosi į Lietuvą atvykę Europos moksleivių sąjungos valdybos narys Dejanas Bojanicas ir Estijos bei Suomijos moksleivių sąjungų atstovai.

Ar savivaldos realiai gali apginti mokinių interesus, ar joms patikima tik organizuoti renginius bei pramogas?

Kultūrinis aspektas taip pat yra svarbus, nereikėtų jo atmesti kaip nereikšmingo, tačiau, žinoma, mokiniai turėtų daugiau prisidėti formuojant mokymosi aplinką, švietimo politiką. Tam reikia kompetencijų ir žinių, o mokinių atstovams jų trūksta, ir mokiniai patys kelia šią problemą. Apie tai kalbėta ir Žiemos forume.

Kokiu būdu jie gali to išmokti?

Per konsultacijas, mokymus, renginius, bendradarbiaudami su savivaldų kuratoriais - pedagogais. Būtent todėl Moksleivių sąjunga deda daug pastangų, kad visa tai vyktų: organizuoja mokymus pavienėms savivaldoms, padaliniams, rengia susitikimus su savivaldų kuratoriais, mokyklų direktoriais ir t. t.

Ar oficialios institucijos įsiklauso į mokinių balsą, kai priima svarbius moksleiviams sprendimus?

FORUMAS. Moksleiviai į Žiemos forumą susirinko sužinoti, kaip stiprinti savivaldas, atstovavimą,dirbo grupėse ir kūrė galimus savivaldos nuostatus.

Taip, dažnai klausiama mūsų nuomonės.

Ar buvo pasitarta su mokiniais prieš keičiant 2014 m. stojančiųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką? Juk ją priimant buvo pažeistas įstatymų nustatytas dvejų metų iki atitinkamų studijų metų pradžios terminas, ir mokiniai protestavo, netgi streikavo.

---

Ne, prieš priimant šį sprendimą moksleivių nuomonės nebuvo klausta. Tačiau pastaruoju metu tariamasi. Čia vertėtų pasidžiaugti, kad tiek vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, tiek LR prezidentės patarėja Virginija Būdienė, o dabar - ir naujasis švietimo ir mokslo ministras atkreipia dėmesį ir įsiklauso į moksleivių nuomonę.

Po to, kai teismas konstatavo, jog tvarka prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui bei konstituciniam teisinės valstybės principui, Švietimo ir mokslo ministerija aktyviai su jumis tariasi. Ar diskutuojate tik dėl įsigaliojimo datos, ar ir dėl turinio?

Taip, mokiniai norėtų, kad naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2015 metų, o ne nuo 2014 m., tačiau dar diskutuojame ir dėl jos turinio. Ar tikrai egzaminų turi būti 4 + 1 (anglų)? Ar tai tikslinga? Šiuos klausimus dar reikia panagrinėti.

Vos pasibaigus Moksleivių sąjungos forumui, savo sesiją pradėjo Mokinių parlamentas. Kas šias dvi organizacijas vienija ir kas skiria?

Bendra yra tikslinė grupė - mokiniai. Ir bendri tikslai - jų interesų atstovavimas. O skiriamės veikimo principais: mes dirbame miestuose komandomis, turime padalinius, kuriuos organizuoja ir jiems vadovauja patys moksleiviai iš miesto skirtingų mokyklų, o parlamentui atstovauja po 1-2 mokinius nuo miesto ar regiono.

Moksleivių sąjunga yra asociacija, kuri finansavimą savo veikloms gauna iš projektų, kuriuos teikia ir vykdo, ar privačių rėmėjų lėšų, o parlamentas yra projektas, vykdomas Pilietinių iniciatyvų centro, finansiškai remiamas tam tikrų institucijų - Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Švietimo ir mokslo ministerijos.

Nekonkuruojate tarpusavy? Ar nuomonės, pozicijos visada sutampa?

Ne, nelaikome vieni kitų konkurentais, atvirkščiai - džiaugiamės, kad netgi dvi organizacijos atstovauja mokinių interesams. Tuo geriau mokiniams. O diskusijų, aišku, būna, ir tai taip pat yra gerai.

Ar galite paminėti konkrečių pavydžių, kai mokinių balsas buvo išgirstas oficialiose struktūrose?

Taip, galiu: dėl egzaminų tvarkaraščio sudarymo Nacionalinis egzaminų centras paklausė mūsų nuomonės ir į ją atsižvelgė. Taip pat dėl 2014 metų stojimo reikalai juda link to, kad tvarka turėtų būti perkelta į 2015 metus.

"Tarp savivaldų trūksta bendradarbiavimo"

Roberta Tomaševičiūtė, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinė, Lietuvos moksleivių sąjungos narė, buvusi Klaipėdos skyriaus pirmininkė:

"Moksleivių sąjungos forume dalyvavau jau netgi septintąjį kartą, todėl galiu šiuos renginius vertinti lygindama tarpusavyje. Nors pastarasis forumas nebuvo pats geriausias organizuotumo atžvilgiu, tačiau į jį susirinkę 240 moksleivių ir jų darbo grupės tikrai verti paties didžiausio pliuso. Moksleiviai degė veiklumu, nuoširdumu, darbine motyvacija. Jaunimas po darbo grupių liko patenkintas tiek dalomąja medžiaga, tiek darbo grupių vadovais.

Kalbant apie mano mokyklos, Vytauto Didžiojo gimnazijos, mokinių savivaldą, turiu pasakyti, kad ji aktyvi, ir netgi labai. Turime labai šaunią ir sukalbamą administraciją, kuri visada išklauso, pataria bei prisideda prie mūsų gimnazijos parlamento vykdomos veiklos.

Kokia toji veikla? Tai visų valstybinių švenčių minėjimas, prevencinės dienos bei, žinoma, pramoginiai renginiai, kurie pritraukia gimnazijos moksleivių dėmesį.

Pastebiu tik vieną trūkumą: tai bendradarbiavimo su kitomis Klaipėdos mokyklomis ir jų savivaldomis stoka. Tikiuosi, jog 2013 metais LMS Klaipėdos mokinių savivaldų informavimo centras šį trūkumą - ne tik mano gimnazijos, bet ir kitų Klaipėdos mokyklų - stengsis kiek galima sumažinti."

Įspūdžiai iš Mokinių parlamento sesijos

Anna Dobrinevskaja, Klaipėdos "Aitvaro" gimnazijos mokinė, LMP naujosios (7-osios) kadencijos narė:

"Man tai buvo pirmoji sesija, nes į Lietuvos mokinių parlamentą esu išrinkta pirmą kartą. Grįžtu su puikiais įspūdžiais, o labiausiai patiko sesijoje tvyrojusi atmosfera: labai geranoriška ir draugiška. Taip pat su didžiuliu susidomėjimu klausiausi lektorių - Pilietinių iniciatyvų centro direktoriaus ir kitų.

Savo mokykloje esu tarybos narė ir senato sekretorė. Mokinių savivalda daugiausiai organizuoja šventes, akcijas. Globalių pokyčių mokykloje neteko inicijuoti - nebuvo tam priežasties."

Ksenija Ševčenko, Klaipėdos "Žaliakalnio" gimnazijos mokinė, LMP 6-osios kadencijos Klaipėdos regiono atstovė:

"Esu iš "senbuvių", kurie palaipsniui perduoda veiklos estafetę įpėdiniams. LMP politika tokia, kad reikia perduoti patirtį naujai išrinktiems parlamento moksleiviams, tad suvažiavimuose dalyvauja ir informacija dalijasi kelių kadencijų atstovai.

Man ši parlamento sesija ypatinga tuo, kad nauji parlamento nariai ypač džiugino motyvacija, aktyvumu ir darbštumu - regionų komitetų posėdžiuose matėme jų darbą ir tikrai stebėjomės.

Mokinių parlamentas keičiasi nuo pat pirmosios kadencijos, jis bręsta ir vis geriau atstovauja mokinių interesams. Žinoma, norėtųsi, kad aukščiausios valdžios institucijos atsižvelgtų į mūsų nuomonę ir dėl švietimo politikos, deja, kol kas tuo negalime pasidžiaugti. Mano mokyklos vienuoliktokus, kaip ir visus kitus, taip pat rugsėjį labai nuliūdino žinia apie naują 2014 m. egzaminų laikymo tvarką. Mokinių parlamentas tada kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu ją atidėti, tačiau sulaukėme atsakymo, kad sprendimas priimtas ir nieko padaryti nebeįmanoma. Turint galvoje, kad šiemet lietuvių kalbos egzaminą laikysime kaip gimtosios kalbos, pagal naują tvarką, tai tų išbandymų gal ir per daug. Kita vertus, esame nusiteikę daug mokytis ir į viską žvelgiame optimistiškai."

INFORMACIJA
Lietuvos mokinių parlamentas (LMP)
LMP yra savivaldos institucija, renkama kas dveji metai.
LMP sudaro 95 mokiniai, atstovaujantys visų Lietuvos savivaldybių administracijų mokiniams.
LMP susitinka rudens ir pavasario sesijose.
Tarp sesijų bei sesijų metu parlamentas dirba šiuose komitetuose: užsienio reikalų, švietimo ir mokslo, sveikatos, žmogaus teisių, socialinių reikalų bei kultūros, taip pat regioninėse bei iniciatyvinėse grupėse.
LMP rinkimus organizuoja asociacija Pilietinių iniciatyvų centras kartu su partneriais - Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija.
Per 12 metų vykusius 7 rinkimus šalies mokyklose Lietuvos parlamento nariais tapo 665 mokiniai.

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS)
LMS yra savanoriška Lietuvos mokinių savivaldas vienijanti asociacija.
LMS sudaro prezidentas, valdyba, revizijos komisija ir biuras.
LMS prezidento kadencija - 2 metai, LMS padalinių (MSIC) pirmininkai renkami 1 metų kadencijai.
Prezidentu gali būti asmuo nuo 16 metų, turintis notaro ir tėvų leidimus, arba nuo 18 iki 25 metų, LMS padalinio pirmininku - tik moksleiviai, besimokantys mokykloje.
LMS veikia 35 skirtingose savivaldybėse kaip mokinių tarybų, mokinių savivaldų informavimo centrų struktūros. LMS turi 19 padalinių, greitai prisijungs 2 nauji miestai.
Pagrindinės veiklos kryptys: moksleivių atstovavimas vietinės, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijose, mokinių savivaldų stiprinimas ir tobulinimas, moksleivių įgalinimas ir galimybių parodymas.