Lietuvoje studijuos tik popieriniai abiturientai

Tačiau groti pagal ministerijos dūdelę neketinantys atstovai teigia, kad tokia apklausa - tik akių dūmimas, nes ir šiųmečiams abiturientams studijos svetur gerokai patrauklesnės nei bejėgės ministerijos vilionės.

Tyrime, užsakytame ŠMM, iš viso buvo apklausti 1042 moksleiviai. 64 proc. apklaustųjų, išlaikę egzaminus, toliau mokytis ketina rinktis Lietuvos aukštąsias mokyklas ir tik 16 proc. - užsienio. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius džiūgavo, kad pertvarkos švietimo sektoriuje pasiteisino.

„Šis tyrimas dar kartą nuvainikuoja mitą, kad jaunimas bėga į užsienį, nes ten neva pigesnės ir geresnės studijos. Įdomu tai, kad nurodomi privalumai yra ne kainos dalykai, o geresnės perspektyvos“, - apklausą komentavo ministras.

Kritikuoti nesiima

„Vakaro žinių“ žurnalistai pasidomėjo dviejų studentų interesams atstovaujančių organizacijų nuomone, kuri tiek dėl apklausos, tiek dėl švietimo ir mokslo reformos rezultatų išsiskyrė.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis pasakojo, esą su šiuo tyrimu jų organizacija apskritai nėra susipažinusi. O dėl apklausos rezultatų ir ŠMM ministro džiūgavimo, esą problemos dėl jaunimo emigracijos į užsienio universitetus nėra, studentų atstovas laikėsi nuosaikios pozicijos.

„Kiekviena apklausa gali turėti paklaidą, nes žmonės gali keisti nuomonę. Todėl būtų geriausia apklausų duomenis lyginti su faktiniais duomenimis“, - tvirtino studentų atstovas.

Valdžia nekalta

Apibendrindamas švietimo ir mokslo reformos rezultatus LSS prezidentas valdžios daržo nešiukšlino. „Dėl švietimo ir mokslo reformos pretenzijų mes turėtume labiau pačioms aukštosioms mokykloms. Ir kiek analizuojame, ką padarė aukštosios mokyklos ir ką padarė valdžia, susidaro įspūdis, kad pastaroji padarė daug daugiau, ir tai mums kelia nerimą“, - rūpestį dėl aukštųjų mokyklų iniciatyvumo išreiškė D.Dikšaitis.

Pasak studentų atstovo, aukštosios mokyklos paprasčiausiai neišnaudojo joms sudarytų sąlygų permainoms. „Iš reformos mes, be abejo, tikėjomės daugiau, bet iš dalies rezultatų nepavyko pasiekti dėl pačių mokyklų neveiklumo arba dėl jų nenoro ir baimės keistis. Jokia valdžia neturėtų galios išjudinti kai kurių stagnuojančių aukštųjų mokyklų“, - kategoriškos pozicijos laikėsi LSS prezidentas.

Nuomonės išsiskyrė

Tuo tarpu kitos studentams atstovaujančios organizacijos Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas prisipažino nesutinkantis su tokia nuomone. „Iš valstybės pusės nebuvo padaryti patys esminiai dalykai. Nebuvo padėtas tinkamas pagrindas aukštojo mokslo reformai, kalbant apie aukštųjų mokyklų tinklo analizę ir auditą, nebuvo parengtas studentų ir specialistų poreikių žemėlapis, nėra ilgalaikės valstybės strategijos. Ir kai nėra pagrindų, ir pati reforma pradeda klibėti, tą mes šiandien ir matome“, - priešingą nuomonę LSS išdėstė LSAS prezidentas. V.Morkūnas pasakojo, kad šiuo metu kartu su Moksleivių sąjunga ir Moksleivių parlamentu LSAS bando išsiaiškinti, kiek atliktos apklausos rezultatai atspindi tikrovę, mat pašnekovas abejojo jų objektyvumu.

„Apklausos apimtis yra gana maža, kad būtų galima tinkamai įvertinti situaciją. Juk vien šiais metais laikančių egzaminus bus apie 40 tūkst. moksleivių. O 2010 metais LSAS atliktas tyrimas parodė visiškai kitokias tendencijas“, - džiugiais tyrimo rezultatais abejojo V.Morkūnas.

Paklaustas, kodėl dviejų tai pačiai grupei atstovaujančių organizacijų nuomonė skiriasi esminiais klausimais, LSAS prezidentas teigė, kad skiriasi sąjungų vertybės ir metodai. „Mūsų pagrindinė užduotis yra nebijoti reikšti konstruktyvią kritiką tiek valstybės vadovams, tiek aukštosioms ir bendrojo lavinimo mokykloms bei sakyti tiesiai šviesiai, kokia šiuo metu yra situacija“, - LSAS poziciją dėstė organizacijos prezidentas.

60 - Tiek proc. šalies moksleivių 2010 m. ketino studijuoti užsienyje

74 - Tiek proc. šalies ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų 2009 m. ketino studijuoti užsienyje

Raimundas DAMBRAUSKAS - Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius:

Be jokios abejonės, apklausos duomenimis niekada negalima tikėti, lygiai taip pat kaip rinkimų rezultatais, partijų reitingais ir pan. Bet tam tikros tendencijos tose apklausose matyti, nors tikrieji skaičiai yra kitokie.

Mes taip pat bandėme daryti tyrimą mūsų gimnazijoje. Vienas svariausių argumentų, kai mokinys atneša pasirašyti į užsienio universitetą siunčiamą dokumentą. Pas mus šiuo metu yra 212 abiturientų, o tokių dokumentų aš pasirašiau jau apie 50. Kitą kartą susitikime su dvyliktokais kalbėdamas apie valstybinius egzaminus uždaviau klausimą, kiek yra planuojančiųjų studijuoti užsienyje. Rankų miško nebuvo, bet pakilo apie 60 rankų. Praeitais metais mes turėjome 30 mokinių, išvykusių mokytis į užsienį, šiais metais skaičiai bus panašūs.

Lietuvoje informacijos apie išvykusiuosius apskritai nelabai kas renka. Jei mes patys nenorėtume žinoti, ką mūsų vaikai veikia, tai niekas ir nežinotų. Nemanau, kad mitas apie jaunimo emigraciją su šia apklausa griuvo, ir nemanau, jog mokiniai nustos rinkęsi užsienio universitetus, ypač tuos, kuriuose mokslas nemokamas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"