Lietuvoje kyla susidomėjimas rusų kalba

„Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo rusų kalba dėl ideologinių ir politinių priežasčių buvo labai nepopuliari. Dvidešimt metų vaikai nesimokė tos kalbos, todėl dabar mūsų šalyje trūksta darbingo amžiaus specialistų, mokančių rusų kalbą“, – sako Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto direktorė Danutė Balšaitytė.

D. Balšaitytė pažymi, jog dabar VU Užsienio kalbų instituto Kalbų mokykloje besimokančiųjų rusų kalbos, palyginti su laikotarpiu prieš tris metus, padaugėjo du kartus.

„Yra daug priežasčių. Viena iš jų – Lietuvos geopolitinė padėtis, yra šitos kalbos poreikis, nes mes kaimynai.

Jeigu prieš dešimt metų reikėjo turėti vairuotojo pažymėjimą, mokėti dirbti kompiuteriu ir mokėti anglų kalbą, prieš penketą metų buvo poreikis mokančių anglų ir rusų kalbas, tai dabar darbdavių skelbimuose labai dažnai rusų kalba yra pirmoje vietoje.

Be to, šiuolaikinis jaunimas yra labai smalsus, o Rusijos kultūra, literatūra, menas, kinas – visame pasaulyje pripažįstami. Rusų kalba reikalinga tam bendram išprusimui“, – priežastis vardino pašnekovė.

D. Balšaitytė taip pat pastebėjo, jog pageidaujančių mokytis rusų kalbos skaičius auga ne tik kalbų mokykloje, bet ir visame universitete.

„Mūsų universiteto studentai – visų fakultetų, bet kokios specialybės – studijuoja užsienio kalbą kaip privalomą, ir jeigu prieš trejetą metų universitete mes turėjome dvi rusų kalbos dėstytojas, kurios turėjo po ketvirtadalį etato, tai praėjusiais mokslo metais kiekviena iš jų turėjo po etatą su viršum.

Tai reiškia, kad grupių, studijuojančių rusų kalbą skaičius, per trejus metus išaugo kokius tris kartus. Ir studentų, kurie renkasi rusų kalbą mūsų universitete, skaičius visą laiką didėja“, – teigė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto direktorė D. Balšaitytė.

Rusų kultūros centro valdybos narė Nadiežda Petrauskienė taip pat patvirtino pastebinti, jog „pastaruoju metu interesas išmokti rusų kalbą auga“. Jos teigimu, didelę ateinančių mokytis rusų kalbos asmenų dalį sudaro atsikėlęs į Vilnių mokytis jaunimas bei baigę mokslus jauni specialistai.

„Rusų kalba vis dėlto labai aktuali. Kiek man teko bendrauti su kolegomis iš Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, rusų kalba ten užima stabilią antrą trečią vietą ir žmogui, kuris kalba rusiškai, atsiveria visai neblogos įsidarbinimo galimybės.

Kai kada net tėvai, kurių vaikai įstojo į Vilniaus universitetą ar kuriuos kitus, esančius Vilniuje, skambina mums ir prašo padėti. Jie sako: „Vaikas labai pasimetęs, nes nematė rusiškų filmų, nežiūrėjo rusiškų animacinių filmukų, neskaitė Rusijos rašytojų knygų, nesupranta rusiško humoro. Rusų kalba reikalinga žmogui, kad jis galėtų lygiavertiškai bendrauti su savo bendraamžiais“, – kalbėjo Rusų kultūros centro valdybos narė.

Kalbų mokyklos „AMES“ priėmimo vadovė Zina Auželytė taip pat teigė, kad „šiuo metu susidomėjimas rusų kalba yra nemažas“. Anot jos, mokytis rusų kalbos norą reiškia suaugę žmonės, tėvai domisi galimybėmis rusų kalbos mokytis į 6–9 klases einantiems vaikams.

„Manau, susidomėjimas rusų kalba tiktai didės. Jeigu vyresnioji karta dar rusų kalbą žino, tai jaunesnioji karta jau praktiškai nenaudoja tos kalbos, o ji reikalinga, nes didžioji dalis rinkos susijusi su Rusija“, – sakė pašnekovė.

Kalbų mokyklos „Lingua perfecta“ direktorė Laura Montvilaitė pastebėjo, jog rusų kalba pagal savo populiarumą iš mokykloje siūlomų kalbų visada užėmė aukštą antrąją vietą po anglų kalbos.

„Tačiau praėjusiais mokslo metais besimokančiųjų rusų kalbos buvo šiek tiek sumažėję. Mes manome, jog tokia situacija susiklostė dėl to, kad rusų kalba labiausiai yra reikalinga jauniems – 22–27 metų –specialistams.

Tokie žmonės pradeda dirbti, bet skirtingai nei jų tėvai, rusų kalbos nebemoka, todėl darbdaviai atsiųsdavo jaunus darbuotojus mokytis. Tik pernai dėl ekonominės krizės jaunus specialistus įmonės ne siuntė mokytis, bet nemažai jų išvis atleido.

Tačiau jau šią vasarą sulaukėme daugiau norinčiųjų mokytis rusų kalbos nei ankstesnėmis vasaromis. Visgi gyvenant ir dirbant Lietuvoje rusų kalba yra būtinybė“, – kalbėjo kalbų mokyklos vadovė.

Vienintelės Lrt.lt kalbintos kalbų mokyklos „Gimnazita“ mokymų vadovė Jolita Petraitienė sakė, jog susidomėjimas rusų kalba mažas.

„Dar nei vieno žmogaus per keturis metus nemokėm“, – informavo pašnekovė.

Daugėja susidomėjusių rečiau vartojamomis kalbomis

Kalbų mokyklos „AMES“ priėmimo vadovė Z. Auželytė pastebėjo, jog praeitais metais visomis kalbomis, išskyrus anglų, susidomėjimas buvo mažesnis negu paprastai.

„Susidomėjimas anglų kalba tikrai nemenksta. Didelis susidomėjimas norvegų kalba. Gana populiari kalba ispanų – ypač tarp moksleivių“, – pasakojo kalbų mokyklos priėmimo vadovė.

Rusų kultūros centro valdybos narė N. Petrauskienė pastebėjo, jog atsirado kroatų ir slovėnų kalbų poreikis.

Kalbų mokyklos „Gimnazita“ mokymų vadovė J. Petraitienė teigė, jog pastaruoju metu smarkiai daugėja suaugusių žmonių, ateinančių mokytis anglų kalbos nuo nulinio lygio.

Anot jos, atsiranda poreikis graikų ir arabų kalboms, populiari norvegų kalba.