Lietuvių kūryba ugdo jaunimo patriotiškumą

Naują projektą su Klaipėdoje vokaliniam menui atstovaujančia jaunuomene sukūrusį režisierių Ramūną Kaubrį imtis šio sumanymo paskatino netikėtas radinys - prie šiukšlių konteinerių nepagarbiai numesta Bernardo Brazdžionio rinktinės poezijos knyga "Per pasaulį keliauja žmogus".

"Taip neturi būti, B. Brazdžionio kūryba negali voliotis tarp šiukšlių", - impulsą, paskatinusį vystyti naują projektą, prisiminė R. Kaubrys.

Tad šiemet, minint Bernardo Brazdžionio 110-ąsias gimimo metines, ir nuspręsta sukurti meninę programą "Širdies giesmė". Meninę kompoziciją, kurioje skamba ne tik B. Brazdžionio kūryba, bet ir lietuvių kompozitorių vokaliniai kūriniai, jaunimas pristatė ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Sugraudino

"Publika skyrėsi, bet visur buvome sutikti labai šiltai. Buvo kiek netikėta, kad programa paveikė žiūrovus taip, jog jie net braukė ašaras, klausydami lietuviškai atliekamą dainų ir poezijos. Atrodo, kad žmonės šiais vartotojiškais laikais yra pasiilgę tikrų dalykų", - pasakojo viena iš projekto dalyvių Evelina Greiciūnaitė.

Jaunuoliai džiaugėsi, kad šis projektas sustiprino ne tik žiūrovų, bet ir jų pačių patriotinius jausmus. Be to - suteikė neįkainojamą patirtį, nes koncertuoti didelei žiūrovų auditorijai ne taip ir dažnai tenka.

"Ypač pilnos salės būdavo mažesniuose miesteliuose. Ir patiems buvo kiek netikėta, kai pasirodymo pabaigoje dauguma žiūrovų braukė ašarą. Ko gero, labiausiai visus graudina vienos atliekamos dainos frazė "Būsiu pilku akmenėliu, bet savoj palaukėj". Žiūrėdamas į publiką dažnai pagalvodavau, kad čia sėdi paskutiniai, dar neišvažiavę, Lietuvos mohikanai ir mes jiems reikalingi", - prisiminė R. Kaubrys.

Pamilo Brazdžionį

Projekto dalyviai neslėpė, kad didžiausias iššūkis jiems buvo ne dainuoti, o deklamuoti B. Brazdžionio eiles.

"Patį tekstą išmokti nėra sunku, bet jį perteikti, įprasminti - kitas reikalas. Bet užtat koks buvo pasitenkinimas, kai režisierius galų gale padėjo jį išlukštenti, perprasti, kaip reikia įtaigiai sakyti", - pasakojo E. Greiciūnaitė.

SKLAIDA. Meninę kompoziciją jaunimas pristatė ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Nuotraukoje akimirka iš Skuode vykusio renginio. Asmeninio albumo nuotr.

Gabrielė Kučinskaitė antrino, kad ją labiausiai džiugino tai, kad dabar, sakydama eilėraštį, ji jau nebebijo žiūrėti žiūrovams į akis.

"Grįžtamasis ryšys atlikėjams labai svarbus. Žiūrovų emocijos užveda. Pamatai, kad jau tvenkiasi ašaros, tai dar spusteli. Pamenu, vieno pasirodymo metu moksleiviai labai kikeno. Matyt, operinis dainavimas jiems atrodė juokingas. Pradėjom dar garsiau dainuoti, ir... nurimo", - apie ryšį su žiūrovais pasakojo Steponas Zonys.

"Turėjome daugybę naujų patirčių. Juk vienaip yra koncerto metu, kai tiesiog scenoje atlieki savo kūrinį ir tiek, o čia visą laiką turėjome būti kartu, kurti atmosferą, jausti vienas kitą. Buvo labai įdomu", - projektu džiaugėsi G. Kučinskaitė.

"Kūrėme sykiu ir tarsi mažą teatrą, nuolat vyko veiksmas, tai buvo originalu ir skyrėsi nuo kitų koncertų", - akcentavo Skaistė Vaserytė.

Dainuoti lietuviškai - sunkiau

Studentai neslėpė, kad anksčiau dainuoti italų kalba jie mėgdavo kur kas labiau nei lietuviškai. Dėl paprastos priežasties - italų kalba kur kas lengviau dainuoti. Tačiau šis projektas priminė, kiek lietuvių kūrėjai yra sukūrę prasmingų ir gražių dainų.

"Iš tiesų labai gaila, kad dažnai vengiame dainuoti lietuviškai. Nes viena, kai žiūrovai girdi tik gražią melodiją, ir visai kas kita, kai supranta kiekvieną žodį, kurį tu dainuoji", - kalbėjo Oksana Auškalnytė.

Projekte dalyvavo ir Klaipėdos universiteto Menų akademijoje pagal "Erasmus" programą šiemet studijuojanti turkė Ceren Gogusš. Lietuvišką dainą atlikusi turkė neslėpė, kad lietuvių kalba jai atrodo labai sunki.

"Mano daina atrodo labai dramatiška. Nebuvo lengva ją atlikti, bet tokie projektai padeda tobulėti", - minėjo Ceren Gogusš.

Vokalinius numerius parengti padėjo Klaipėdoje šiuo metu reziduojanti vokalo koncertmeisterė-repetitorė iš Armėnijos Nara Stepanian.

"Širdies giesmę" itin palankiai sutiko žiūrovai. "Net nežinojau, kad tokie jauni žmonės domisi muzikos menu", - maloniai stebėjosi Darius Tamašauskas. "Ačiū jums už sparnus", - programos rengėjams dėkojo žiūrovė Vitalija. "Ačiū už tą akimirką, kai buvo pakelta didžio poeto knygelė. Ačiū ją suradusiam menininkui, kuris subrandino gyvą mintį - prikelti poeto žodžius. Jaudino ir šildė visa popietė. Ačiū jaunimui. Lietuva dar gyva", - gražų atsiliepimą apie koncertą paliko neprisistatęs nidiškis.