Lietuvių kalbos egzaminas: kas naujo?

Mokiniai ir jų mokytojai jau nuo rudens žino, kaip bus vertinamas jų egzamino darbas: Nacionalinis egzaminų centras (NEC) pirmą kartą iš anksto paskelbė egzamino vertinimo normas - iki šiol jos būdavo teikiamos egzamino vertintojams po egzamino.

Kas keičiasi?

* Atsisakoma testų, egzaminą sudarys viena užduotis - samprotavimo arba literatūrinis rašinys.

* Rašinių temos - tos pačios visiems Lietuvos abiturientams. Laikant valstybinį egzaminą bus galima rinktis iš 4 temų ir 12-os išplėstinio kurso autorių. Laikant mokyklinį - vieną iš 4 temų ir 16-os bendrojo kurso autorių.

* Pakeista egzamino trukmė: valstybiniam skirtos 4 valandos, mokykliniam - 3,5 val.
Padidinta rašomo teksto apimtis: valstybiniam - 500-600 žodžių, mokykliniam 350-400 žodžių.

* Per egzaminą visiems mokiniams bus galima naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.

* Egzamino vertinimas - kriterinis. Mokinių įvertinti pasiekimai bus palyginti su nustatytais standartais. Kandidatai pateks į iš anksto apibrėžtą skalę pagal egzamino rezultatus.

Užduoties pobūdis ir apimtis

Pasak projekto "Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas" ekspertės Solgitos Vaitiekūnienės ("Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pokyčiai, "Švietimo naujienos"), viena svarbiausių permainų yra ta, kad keičiasi egzamino užduoties pobūdis.

Egzamine lieka vienos dalies atvirojo tipo užduotis - rašinys, kuriuo mokiniui reikės parodyti kultūrinę brandą; analizės, sintezės, apibendrinimo, vertinimo, problemų sprendimo ir argumentavimo gebėjimus; kalbos vartojimo veiksmingumą ir raštingumą.

Laikydamas egzaminą mokinys rinksis vieną temą iš siūlomų ir ja parašys rašinį. Egzaminui bus pateikiamos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys. Samprotavimo rašinio objektas - tema ir problema, kurią siekiama apsvarstyti (išspręsti). Literatūrinio rašinio objektas - literatūra, kurią siekiama interpretuoti (nagrinėti, analizuoti) pateikta tema.

Prie kiekvienos rašinio temos bus pateikiamas sąrašas autorių, iš kurių vieną mokinys privalės pasirinkti ir remtis jo kūryba (jei rašys samprotavimo rašinį) arba jo kūrybą interpretuoti (jei rašys literatūrinį rašinį): valstybiniam brandos egzaminui prie temos bus pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš bendrosios programos išplėstinio kurso.

Mokykliniam brandos egzaminui prie temos pateikiami keturi privalomi lietuvių autoriai iš bendrosios programos bendrojo kurso. Rašydamas samprotavimo rašinį mokinys pasirinktą temą turi atskleisti analizuodamas pilietines, egzistencines, pasaulėvokos problemas, o analizę privalo susieti su pasirinkto vieno iš nurodytų autorių kūryba bei kultūriniu istoriniu ir (ar) biografiniu kontekstais, gali remtis asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi.

Rašydamas literatūrinį rašinį mokinys pasirinktą temą turi atskleisti analizuodamas literatūros kūrinius ir jų kultūrinius istorinius kontekstus. Rašinyje privaloma rašyti apie dviejų (mokykliniame - apie vieno) autorių kūrybą: vienas autorius pasirenkamas iš prie temos nurodytų, kitą mokinys gali pasirinkti savo nuožiūra. Mokyklinio brandos egzamino užduotyje prie rašinio temos pateikiami trys nukreipiamieji klausimai, kurie mokiniui gali padėti pasirinkti rašymo kryptį. Laikytis šių klausimų siūlomos rašymo krypties neprivaloma, klausimai yra pagalbiniai.

Keičiasi darbo apimtis ir laikas: valstybinį brandos egzaminą laikančiam mokiniui per 4 val. teks parašyti ne mažiau nei 500 žodžių rašinį, mokyklinį - ne mažiau nei 350 žodžių per 3,5 val.

Mokiniams bus leista naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais.

Vertinimas

Šiais metais bus taikomas nebe norminis, bet kriterinis principas. Numatyti trys vertinimo lygiai: minimalusis (I), pagrindinis (II) ir aukščiausiasis (III). Pagal šiuos lygius apibrėžiama kiekviena egzamino užduoties vertinimo sritis: rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška. Kriteriniai lygiai apima septynias vertinimo pakopas: minimalusis ir pagrindinis lygiai turi po tris pakopas, o aukščiausiasis - vieną pakopą. Įvertinus rašinį kandidato pasiekimai palyginami su nustatytais standartais ir kandidatas pagal savo rezultatą patenka į kriterinio vertinimo skalę.

Užduoties vertinimo sritys: rašinio turinys, kalbos taisyklingumas, teksto raiška. Vertinimo proporcijos: turinio vertinimas sudaro 40 proc., kalbos taisyklingumo - 35 proc., teksto raiška - 25 proc. visų galimų surinkti taškų.

Kiekviena sritis vertinama pagal vertinimo normomis aprašytus kriterijus.

Samprotavimo rašinio turinio kriterijai yra temos, problemos analizė (vertinami bendri gebėjimai kryptingai analizuoti, argumentuoti, vertinti ir pagrįstai apibendrinti) ir rėmimasis literatūra bei kontekstu (vertinamas gebėjimas tinkamai paremti teiginius kūriniu ir kontekstu).

Literatūrinio rašinio turinys vertinamas pagal šiuos kriterijus: temos plėtotę bei literatūros kūrinių interpretavimą ir siejimą su kontekstu. Vertinami kalbos taisyklingumo kriterijai - kalbos vartojimas (gramatika ir leksika) bei raštingumas (rašyba ir skyryba).

Valstybinis brandos egzaminas išlaikomas atlikus egzamino užduotį ir surinkus 30 proc. visų už rašinį galimų surinkti taškų. Tais atvejais, kai užduotis neatlikta, kai rašinys parašomas ne ta tema, kai jame nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių, kai rašinio apimtis yra mažesnė nei pusė nurodytų žodžių skaičiaus, rašinys toliau pagal kitus kriterijus nevertinamas ir egzaminas neišlaikomas.

Bandomasis tyrimas

2012 m. pavasarį buvo atliktas egzamino bandomasis tyrimas, kuriame dalyvavo 3500 Lietuvos vienuoliktokų (dabartinių dvyliktokų) iš 86 mokyklų (ir lietuvių, ir tautinių mažumų).

Pasak kai kurių abiturientų, rašiusių šį "bandomąjį egzaminą", jo rezultatai buvę netikėtai prasti visose mokyklose. Ar tai tiesa ir kokios to priežastys, pasiteiravome projekto "Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas" ekspertės Solgitos Vaitiekūnienės.

"Bandomojo tyrimo (ne egzamino) tikslas buvo patikrinti ir įvertinti ne mokinių rezultatus, o vertinimo normas, - "Vakarų ekspresui" akcentavo ekspertė. - Todėl ir vertinama buvo pagal 3 skirtingus vertinimo normų variantus. Vėliau, atlikus tyrimo analizę, buvo kuriamos optimalios vertinimo normos egzaminui. Rezultatai buvo labai įvairūs (juk darbai vertinti pagal skirtingas normas), bet nebuvo siekiama įvertinti mokinius ar mokyklas."

P. S. Verta žinoti

Samprotavimo rašinio tikslas - išnagrinėti problemą ir pateikti išvadas,

literatūrinio rašinio - pateikta tema interpretuoti autoriaus (-ių) kūrybą.

Rašant samprotavimo rašinį galima remtis ir asmenine patirtimi (gimtąja literatūra, kitų tautų literatūros kūriniais, kitais menais, istorija, visuomenės gyvenimo realijomis).

Rašant literatūrinį - reikia atskleisti savitą požiūrį į kūrinį ir jį pagrįsti.

Šaltiniai: "Švietimo naujienos" (www.sac.smm.lt), nec.lt, smm.lt

Parengė Andromeda MILINIENĖ