Lietuvių kalbos egzaminas: ką reikia keisti?

Tačiau juokai menki - jau keleri metai šalyje stebima tendencija, kai lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas neretai pakiša koją net puikiai besimokantiems.

Tiek mokytojai, tiek mokiniai svarsto, kad teigiamų pokyčių nebus tol, kol iš esmės nebus pakeisti ne tik pačių egzaminų reikalavimai ir struktūra, bet ir gimtosios kalbos programos. Jos, nors ir ką tik atnaujintos, esą netinkamos šiuolaikiniam jaunimui.

Iškalbingi skaičiai

Nors tiesiogiai lyginti gimtosios kalbos ir užsienio kalbos egzaminų rezultatų negalima, nes skiriasi reikalavimai ir vertinimo kriterijai, visgi faktai kalba patys už save. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiemet visoje šalyje išlaikė 89,04 proc. kandidatų, o anglų kalbos - 98,51 proc. Kardinaliai skiriasi ir šių dviejų egzaminų šimtukininkų skaičius. Gimtosios kalbos šimto balų įvertinimą gavo tik 0,71 proc. abiturientų, o anglų - 4,26 proc.

"Iš tiesų daugiausia nusivylimų šiemet pateikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Apmaudu, bet gimtoji kalba daug kam sugadino ir bendrą vidurkį. Paskelbus šio egzamino rezultatus daugelyje mokyklų sumažėjo atestatų su pagyrimu", - pasakojo Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Bubliauskienė.

Ne vienas moksleivis piktinosi, kad rašinio vertinimas yra labai subjektyvus dalykas. Esą tikrai neturėtų taip būti, kai mokinio likimas priklauso praktiškai nuo to, į kokio vertintojo rankas pateks jo rašinys.

"Iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išėjau pasitikinti, maniau, kad pasisekė parašyti puikų samprotavimo rašinį apie ramybę. Kai sužinojau, jog jis buvo įvertintas tik šiek tiek daugiau nei 50 balų, buvau priblokšta", - šiemet patirtais išgyvenimais dalijosi viena klaipėdietė abiturientė, kuri labai mėgo lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ir puikiai rašydavo rašinius.

Mergina pati domėjosi vertinimo instrukcijomis, tad jai atrodo neteisinga, kad visus tarsi norima sukišti į tam tikrus standartus.

"Iš esmės neleidžiama atsiskleisti originalumui, įdomiau pasisakyti, nes tuomet nukentėsi. Keista, kai samprotavimo rašinys vertinamas kaip matematinė formulė", - stebėjosi mergina.

Liūdni siurprizai

"Siurprizų paprastai būna kiekvienais metais, tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Deja, šiemet daugiau būta liūdnų netikėtumų. Nors suvokiame, kad egzaminuose egzistuoja sėkmės faktorius, tačiau vis tiek labai sunku suvokti, kaip vaikas, kurį mokai ir pažįsti nuo 5 klasės, visus dalykus mokęsis "kiaurais" dešimtukais, nacionalinį diktantą rašantis be klaidų, iš visų kitų egzaminų gavęs 100 balų įvertinimą, už samprotavimo rašinį gauna tik 62 balus. Deja, šiemet turėjome liūdnos patirties, kai dalies tikrai labai protingų, motyvuotų, gabių ir mąstančių abiturientų, kurie mokėsi devintukais ir dešimtukais, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatas kartais nesiekė ir 50. Tokie rezultatai, švelniai tariant, užmušė", - šiemetine patirtimi dalijosi Klaipėdos Hermano Zudermano lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lijana Strikauskienė.

Mokytojos nuomone, pagrindinė bėda yra šio egzamino forma ir ne iki galo aiški vertinimo sistema.

"Jūs man atsakykite, kaip galima vertinti žmogaus samprotavimą? Ar tikrai jis gali būti kertinis akmuo, lemiantis pažymį? Nereikia slėpti, kad subjektyvumo vertinant neįmanoma išvengti", - sakė mokytoja.

L. Strikauskienė teigė ne kartą ir su kolegėmis svarsčiusi, ką gi reikėtų tobulinti, kad lietuvių kalbos egzaminas vaikams nebūtų likimus gadinantis baubas.

"Su kolegėmis diskutavome, kad šis egzaminas galėtų susidėti iš kelių dalių. Pavyzdžiui, galėtų būti gramatikos testas, kalbos kultūros patikrinimo užduotys, galėtų būti ir samprotavimo užduotis. Tačiau, ko gero, išmintingiausia būtų, jei abiturientai rašytų literatūrinį rašinį", - svarstė L. Strikauskienė.

Mokytoja neslėpė, kad dabar, kai galima rašyti samprotavimo rašinį, neretai nutinka taip, kad labai mažai skaitantys mokiniai iš egzamino gauna kur kas geresnius pažymius nei akivaizdūs filologai.

PASIRINKIMAS. Mokytojai nesutinka, kad šiuolaikinis jaunimas visiškai nebenori skaityti lietuviškų knygų. Bet neslepiama, kad dabartinę jaunuomenę labiau vilioja anglų kalbos medijos ir skaitiniai. Redakcijos archyvo nuotr.

Tačiau daug metų egzaminų vertintoja dirbanti ir pati ne vieną dvyliktokų laidą išleidusi Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė nemano, kad literatūrinis rašinys galėtų būti panacėja. Esą tuomet iškyla kita bėda, kai vaikai iškala kritikų straipsnius ir juos atkartoja.

"Tuomet geriausius įvertinimus gauna ne tie, kurie geriausiai suvokia literatūros kūrinius, o tie, kurie geriausiai iškala ką pasakė vienas ar kitas kritikas", - svarstė L. Bručkienė.

Pasak mokytojų, dabartinės vertinimo normos yra sutvarkytos taip, kad neraštingam vaikui nėra jokių galimybių išlaikyti egzamino, nepaisant to, kokį turinį jis parašys.

"Jis gali samprotauti puikiai, bet klaidos gali pakišti koją", - minėjo L. Bručkienė.

Kad išlaikytų egzaminą kandidatai iš mokyklų, kur mokoma lietuvių kalba, 500 žodžių apimties rašinyje galėjo padaryti ne daugiau kaip 6 gramatikos ir leksikos klaidas, 12 rašybos klaidų, 14 skyrybos klaidų, 20 teksto raiškos ir stiliaus klaidų.

Netinkamos programos?

L. Bručkienė svarstė, kad siekiant teigiamų pokyčių šioje sferoje reikėtų iš esmės keisti mokymo programas.

"Mokymo programos 5-10 klasėms dabar ką tik šviežiai pakeistos. Deja, jos labai blogos, jau nekalbant apie tai, kad jos buvo patvirtintos, o vadovėliai vėluoja. Mokytojai ir konferencijose šnekėjo, ir į ministeriją kreipėsi, kad tos programos netinkamos ir negalima jų tvirtinti. Buvo rašytos ir peticijos, organizuoti protestai, bet į tų žmonių, kurie dirba su vaikais, nuomonę niekas neįsiklausė. Mano nuomone, jei mokytojai aklai seks tomis programomis, užaugs dar viena karta, kuri iš viso nekęs lietuvių literatūros. Dabartinės programos yra pseudopatriotinės, pseudomokslinės ir labai nutolusios nuo vaiko raidos procesų ir daugelio kitų dalykų. Tai yra bėda", - savo nuomonę išsakė L. Bručkienė.

Tad esą nėra ko stebėtis, kad vaikai tiesiog nepamilsta lietuvių literatūros, neretai gimtosios kalbos pamokos jiems yra tarsi katorga, ypač jei dar ir mokytojas dirba tik formaliai.

Negerai pasirinko?

"Apibendrinti, kodėl egzamino rezultatai netenkina dalies abiturientų, būtų netikslinga. Galima tik formuluoti prielaidas, kad vieni mokiniai neadekvačiai pasirinko kokį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą laikyti - mokyklinį ar valstybinį", - sako Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė.

Ji pabrėžė, kad, pagal statistinius duomenis, 2013-2017 metais šį egzaminą išlaikančių mokinių dalis yra pastovi - 89-90 proc.

"Ar tai maža egzaminą laikančiųjų dalis? Nepamirškime, kad šiemet lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą pasirinko net 45 procentai mokinių, kurių pirmojo pusmečio įvertinimas mokykloje buvo nuo 2 iki 6. Didžiausias neišlaikiusiųjų procentas visuose valstybiniuose egzaminuose yra tarp tų kandidatų, kurie dalyko mokėsi bendruoju kursu arba kurių pirmojo pusmečio įvertinimas yra nuo 2 iki 6", - sakė S. Vingelienė.

Pasak jos, NEC yra pateikęs net kelis siūlymus dėl šio egzamino kaitos - tiek nuosaikius, tiek radikalesnius variantus.

"Žinoma, NEC būtų lengviausia, jei visi dvyliktokai rašytų diktantą ir vertinama būtų suskaičiuojant padarytas gramatikos, rašybos ir skyrybos klaidas. Bet yra du klausimai. Pirma - ar mus, kaip visuomenę, tenkintų tokiu patikrinimu patvirtinama abituriento branda? Kitas dalykas - kam mokytis pagal vidurinio ugdymo programą ir antrą kartą tikrinti raštingumą, jei tai daroma po 10 klasės organizuojamame pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime?" - retoriškai klausė NEC vadovė.

NEC siūlymai yra keli. Vienas iš jų - formuluoti egzamino temas iš trumpesnio autorių sąrašo ir šį brandos egzaminą organizuoti, pavyzdžiui, sausį.

"Ką laimėtume? Į vertinimo procesą kviestume mažesnį vertintojų skaičių, jie vertintų ilgesnį laiką, būtų užtikrinamas labai patikimas vertinimas, o mokiniai be įtampos toliau mokytųsi, nagrinėtų literatūros kūrinius ir patirtų pažinimo džiaugsmą. Galime svarstyti ir tai, kad prie pateikiamų egzamino temų nebūtų nurodyti autoriai - mokiniams būtų sudarytos visos sąlygos patiems pasirinkti iš privalomų autorių sąrašo. Kitas siūlymas - keisti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų panaudojimą. Visgi prieš apsisprendžiant, koks turėtų būti egzaminas, pirmiausia bent lituanistų bendruomenei reikia susitarti dėl ugdymo tikslų ir programos", - kalbėjo S. Vingelienė.

Viskas mokytojų rankose?

Pasiteiravus, ar neturėtų užduotys būti formuojamos taip, kad vertinant neliktų vietos subjektyvumui, NEC vadovė akcentavo, kad visuose brandos egzaminuose yra užduočių, kurių teisingi atsakymai / sprendimai varijuoja.

"Ir juos vertina ne kompiuteris, o žmogus. Kol keliame tikslą egzaminais tikrinti ne tik žinias, bet ir mokinių gebėjimus, turime suvokti, kad subjektyvumas yra neišvengiamas", - sakė S. Vingelienė.

Į svarstymus, kad situacija nesikeis tol, kol iš esmės nebus pakeistos lietuvių kalbos ir literatūros programos, NEC vadovė reagavo santūriai.

"Nuomonių gali ir turi būti įvairių. Viena vertus, egzaminai negali būti taip organizuojami, kad tikrintų tik mokiniams patrauklius dalykus. Kita vertus, mokytojų lūkestis, kad programa skatins pamilti lietuvių literatūrą, yra nerealizuojamas. Nes programa yra dokumentas, o mokytojai yra tie, kurie tą programos turinį ir jos reikalavimus perteikia mokiniams. Tai nėra karštos bulvės permetimas kitam. Suvokiame, kad mokinių pasiekimus lemia skirtingų aspektų visuma - programa, vadovėliai, ugdymo metodika, mokytojų kvalifikacija ir nuostatos, pamokos kokybė, egzamino užduotys, mokinių darbų vertinimo procedūros ir, be abejo, paties mokinio nuoseklus darbas siekiant gerų rezultatų", - aiškino S. Vingelienė.

KOMENTARAS

"Svarbi diskusija"

Arminas VARANAUSKAS, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas

Diskusija apie tai, kokio tipo rašinys yra tinkamiausias ir leidžia objektyviausiai patikrinti abituriento žinias, yra svarbi. Artimiausiu metu susitiksime su Nacionalinio egzaminų centro atstovais ir aptarsime brandos egzaminus. Artėjant rudeniui apie įvairius galimus pakeitimus, egzamino formatą kalbėsimės su mokytojais ir mokytojų dalykininkų asociacijomis.

Kiekvienais metais reaguojama ir į mokinių, ir į mokytojų pastabas bei siūlymus. Atsižvelgus į juos tobulinami egzaminai, užduotys ir jų vertinimas. Siekiame, kad egzaminai padėtų kuo tiksliau, objektyviau įvertinti abiturientų žinias ir gebėjimus. Be to, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbus vertina net keli skirtingi vertintojai, kurių vertinimams nesutapus, įsijungia papildoma vertinimo procedūra. Visa tai yra daroma tam, kad būtų iki minimumo sumažinta galimybė mokinių darbus įvertinti subjektyviai.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas nėra tik būdas įvertinti tai, ar mokinys moka dėti nosines ir kablelius, moka žodžius ir laikus, geba susikalbėti. Skirtingai nuo anglų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu įvertinama ir tai, kaip mokinys pademonstruoja savo mąstymą, brandą, literatūrinį ir kultūrinį išprusimą taisyklingai vartodamas lietuvių kalbą. Šis gebėjimas yra svarbus bet kurios specialybės ar profesijos žmogui, todėl turi būti įvertinamas. Diskutuodami su mokytojais atrasime geriausius siūlymus, kaip tai daryti kokybiškiau.