Lietuviškai kirčiuoti – ne dviračiu važiuoti

Kiekvienais metais mėnesiui atvykstantys kitataučiai mokosi lietuvių kalbos ir stengiasi kuo geriau pažinti lietuvių kultūrą. Tuo tikslu rengiamos išskirtinės lietuvių kalbos pamokos, išvykos - jau rytoj stovyklos dalyviai keliaus į Nidą pažintinei ekskursijai. Vykstančiose pamokose ir ekskursijoje kalbama ir anglų, ir lietuvių kalbomis.

Į Klaipėdą atvykusius kitakalbius pasveikino ir miesto meras V. Grubliauskas.

„Lietuvių kalba – niekada nesibaigiantis formuotis procesas, atskleidžiantis mūsų kultūros grožį. O Klaipėda visada išsiskyrė savo daugiatautiškumu ir svetingumu kitos kultūroms. Todėl linkiu gero oro, produktyvaus mokymosi ir tikiuosi, kad uždarymo šventėje visi jau puikiai supras lietuviškai išsakytus sveikinimus“, - linkėjo meras.

Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Saulius Gulbinskas taip pat sveikino atvykusius svečius ir džiaugėsi jų gausa.

„Į Klaipėda šiems vasaros kursams atvykstančiųjų skaičius auga kasmet. Tai reiškia, kad judame teisinga kryptimi. Tokia programa ne tik leidžia plėsti lietuvių kalbą ir kultūrą visame pasaulyje, bet ir suteikia kiekvienam atvykusiajam naujos patirties“, - sakė jis.

Prorektorius džiaugėsi ne tik prasidėjusia lietuvių kalbos vasaros mokykla kitataučiams, bet ir paminėjo dar vieną istoriškai svarbų įvykį.

„Ši diena taip pat svarbi kiekvienam lietuviui, lietuvių tautai, išsibarsčiusiai po visą pasaulį. Šiandien yra mūsų tautos vienybės diena, nes ji žymi lakūnų Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą. Tai tarsi simbolis, reiškiantis Lietuvos ir Amerikos sujungimą, o drauge ir Lietuvos plėtimąsi už savo sienos ribų pradžią“, - minėjo S. Gulbinskas.

Į lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokyklą atvykę užsieniečiai padalinti į penkias grupes pagal lietuvių kalbos žinias. Stipriausioji grupė, sudaryta iš ilgiausiai lietuvių kalbos besimokančiųjų kitataučių, jau geba kalbėti rišliais sakiniais, nupasakodami kasdienius įvykius. Todėl susipažinimo metu ne tik prisistatė, bet ir apibūdino lietuvių kalbą.

„Lietuviškai kirčiuoti – ne dviračiu važiuoti“, - sakė vienas iš programos dalyvių.

Gana didelį lietuvių kalbos žinių bagažą turinti ukrainietė Natalija Litovčenko (Nataliia Litovchenko) savo pasirinkimą mokytis šios kalbos vertina kaip vieną geriausių sprendimų.

„Aš čia gimiau, todėl manyje yra dalis jūsų kultūros. Labai mėgstu lietuvių literatūrą, ypač poeziją. Noriu gebėti skaityti ir rašyti lietuvių kalbą, suprasti Jurgio Baltrušaičio eiles, jis mano mėgstamiausias poetas“, - sakė ji. Natalija lietuvių kalbos mokosi jau nuo balandžio mėnesio, bet sustoti neketina ir siekia savo žinias gilinti.

Kitokiu tikslu į vasaros mokyklą iš Kinijos atvyko Tiaksian Vang (Jiaxian Wang). Pekino mieste gyvenanti ir besimokanti mergina universitete turėjo galimybę pasirinkti užsienio kalbą ir pasirinko būtent lietuvių.

„Dėstytoja mane ir supažindino su šia vasaros mokymosi programa. Kadangi mano baigiamasis darbas universitete yra apie rusų kalbą, norėjau geriau pažinti Lietuvą, kuri kadaise buvo Sovietų sąjungos dalis. Be to ir kalba mane labai sužavėjo, juk tai viena seniausių kalbų.“, - sakė mergina. Universitete lietuvių kalbą metus studijavusi pekinietė savo žinias gilins dar mėnesį.