Lietuviai dar priešinasi vaikų su negalia integracijai

Tai atskleidė Ugdymo plėtotės centro (UPC) užsakytas bei Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus“ atliktas tyrimas "Lietuvos gyventojų, tarp jų pradinių klasių mokinių tėvų, požiūris į informacinių komunikacinių technologijų ir inovatyvių mokymo(si) metodų taikymą bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse“.

Tačiau gyventojų požiūris į pradinį ugdymą Lietuvoje, priklausomai nuo amžiaus ir socialinės padėties, yra gana nevienodas. Daugiau kaip trečdalis (37 proc.) Lietuvos gyventojų (paprastai vyresnių) mano, kad ugdymas pradinėse klasėse niekuo neturėtų skirtis nuo tokio, kokį jie patys gavo, būdami vaikais. Lygiai tiek pat procentų žmonių mano priešingai – kad ugdymo turinys ir metodai turi iš esmės pasikeisti. Prie pastarosios nuomonės daugiau buvo linkę jauni didmiesčių gyventojai, gyvenantys šeimose, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad pradinis ugdymas galėtų tapti modernesnis, jei būtų mokoma daugiau užsienio kalbų, informacinių technologijų, suteikiama praktinių gebėjimų, žinių, reikalingų gyvenime.

Maždaug pusė pradinukų tėvų pasisako už didesnį pradinio ugdymo modernizavimą. Tėvai mano, kad pradinėse klasėse ir popamokinėje veikloje būtina naudoti įvairias informacines komunikacines technologijas (kompiuterius, multimedijos projektorius, interaktyvias lentas, MP3 grotuvus ir kt.).

Dauguma (69 proc.) pradinukų tėvų teigia, kad vaikams lengviau ir įdomiau mokytis mokykloje, jei mokymo metu yra taikomos patrauklios vaizdinės priemonės, mokymo medžiaga pateikiama žaidybine forma bei taikomos informacinės technologijos.

Tyrimas parodė, kad beveik visi (97 proc.) jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų daugiau ar mažiau jau moka naudotis kompiuteriu. Beveik 90 proc. pradinukų namuose turi kompiuterį. Maždaug pusė jų kompiuteriu naudojasi kasdien. Tačiau specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai pažintį su kompiuteriu pradeda vėliau – nuo 8 metų ir dar vyresni.

Šis tyrimas atskleidė, kad visuomenė dar nelabai pritaria kitokių ugdymosi poreikių turinčių vaikų integracijai. Gana didelis procentas apklaustųjų mano, kad vaikai su psichine ar net fizine negalia neturi mokytis įprastoje mokykloje. Tokius vaikus labiau buvo linkę atskirti vienturčius vaikus auginantys, mažesnio išsilavinimo tėvai.