Specialistai tyrė, kaip pasiskirstė absolventai Lietuvos darbo rinkoje per metus nuo studijų baigimo ir kokį atlyginimą gavo. Iš visų registrų konkretūs duomenys gauti tik apie 2013 metų absolventus. Jie parodė, kad greičiausiai įsidarbino tie kolegijų absolventai, kurie įgiję kompiuterijos arba transporto paslaugų specialybes. Tuo metu kolegijas baigę teisininkai įsidarbina kur kas rečiau ir jų atlyginimas yra mažesnis už vidutinę algą Lietuvoje.
Iš aukštųjų universitetų absolventų taip pat labiausiai sekasi kompiuterijos ir inžinerijos specialistams. Tuo metu žurnalistikos, architektūros, matematikos, pedagogikos specialistai galimybių įsidarbinti turi daug, tačiau jų atlyginimai nėra didesni už šalies vidurkį.
„Magistro absolventai yra vertinami geriau, negu bakalauro, o bakalaurai yra vertinami geriau, negu kolegijų absolventai, bet reiktų pastebėti, kad kolegijų absolventai yra linkę greičiau įsidarbinti“, – sako ekonometras Povilas Grigas.
Pramoninkai pastebi, kad į aukštąsias mokyklas dažnai priimami žmonės, nesugebantys studijuoti, o tuo metu aukštos kvalifikacijos darbininkų labai trūksta. Šią problemą esą galima išspręsti keliais paprastais sprendimais.
„Pirmas dalykas – tai stojamojo balo įvedimas, kad tie žmonės, kurie neturi gebėjimo studijuoti aukštojoje mokykloje ar kolegijoje, ten ir neitų. Antras dalykas – reikia apriboti žmonių skaičių studijų kryptyje. Jeigu, sakykime, į aplinkos inžineriją universitetas surenka tris žmones, klausimas, ar universitetui reikalinga tokia specialybė, ar jis galės paruošti kokybišką absolventą“, – kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas.
Švietimo ir mokslo ministerija jau kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems šiemet. Būtinybė įsivesti stojamojo balo kartelę nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą