Kur ir ką studijuoja Lietuvos moterys?

2011-2012 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose moterys sudarė 59 proc. visų studentų (kolegijose - 55, universitetuose - 60 proc.). Populiariausios studijų sritys tarp moterų yra humanitariniai mokslai - 76 proc. juos studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, medicina - 76 proc., pedagogika - 75 proc. ir socialiniai mokslai - 70 proc.

Didžiausią studijuojančiųjų dalį (76 proc.) moterys sudaro Vilniaus dizaino kolegijoje, 74 proc. - Vilniaus dailės akademijoje ir 73 proc. - Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

2011 m. aukštąsias mokyklas baigė 28 tūkst. moterų, arba 65 proc. visų absolventų. Moterys sudarė 67 proc. įgijusiųjų magistro laipsnius. Daktaro laipsnį 2011 m. įgijo 178 moterys (57 proc.).

Daugiau kaip pusė aukštųjų mokyklų dėstytojų yra moterys. Kolegijose moterys sudarė 70 proc., universitetuose - 50 proc. dėstytojų. Iš 23 šalies universitetų tik vienam vadovauja moteris, iš 24 kolegijų - dešimčiai.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla 2010 m. užsiėmė 9,6 tūkst. moterų. Jos sudarė 53 proc. visų šioje veikloje dalyvaujančių darbuotojų. Moterys tyrėjos, turinčios mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, sudarė 45 proc. visų mokslo laipsnį turinčių tyrėjų.

Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose daugiausia (perskaičiavus į visos darbo dienos užimtumą) užimtų moterų, turinčių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, buvo humanitariniuose ir socialiniuose moksluose - po 59 proc., gamtos moksluose - 58 proc.

Moterys, turinčios habilituoto daktaro laipsnį, sudarė 20 proc. habilituotų daktarų, profesoriaus vardą - 19 proc. visų profesorių. Verslo sektoriuje tarp mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą vykdančių darbuotojų moterys sudarė 31,4 proc., tarp tyrėjų - 30,6 proc. Daugiausia tyrėjų moterų verslo sektoriuje buvo 25-34 metų amžiaus grupėje (32,5 proc.).

Informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, reguliariai internetu naudojosi 72 proc. 25-54 metų amžiaus moterų ir 64 proc. šio amžiaus vyrų.

Vyresnėje amžiaus grupėje (55-74 metų) moterys ir vyrai internetu naudojosi panašiai (atitinkamai 23 ir 24 proc.). Tokia pati padėtis (atitinkamai 94 ir 95 proc.) buvo ir jauniausioje (16-24 metų) amžiaus grupėje.