Kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl skubotai ministerijai suteiktų perteklinių įgaliojimų ir universitetų sujungimo

Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami ištirti Mokslo ir studijų įstatymo atitiktį Konstitucijai.

Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad Seimas šių metų sausio 13 d. skubiai pakeitė Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, dėl kurios nuostatos galimas prieštaravimas Konstitucijai. Nuostatoje skelbiama, kad „Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras“.

Pasak vieno iš kreipimosi autorių Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Andriaus Kubiliaus, nekvestionuojami Seimo įgaliojimai įstatymu pavesti švietimo ir mokslo ministrui nustatyti naujus reikalavimus studijų krypčių vertinimui, taip pat neginčijamos įstatyme įtvirtintos švietimo ir mokslo ministro teisės nustatyti naujus reikalavimus, tačiau pagal Konstituciją Seimas įstatymu negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ministrui būtų suteikta teisė išleisti teisės aktą, numatantį naujus reikalavimus studijų krypčių vertinimui, kuris galėtų turėti grįžtamąją galią. „Nauji reikalavimai gali būti taikomi tik į ateitį, - pabrėžė A. Kubilius.

Kaip pažymima kreipimesi, KT jau anksčiau yra nurodęs, kad nauji studijų krypčių vertinimo kriterijai gali būti taikomi tik naujam vertinamajam laikotarpiui, kuris turi būti racionaliai pagrįstas (pakankamas), kad aukštosios mokyklos turėtų realių galimybių pertvarkyti studijų programas pagal naujus reikalavimus. Naujas vertinamasis laikotarpis negali būti nepagrįstai trumpas, - jis negali būti toks, kad aukštosios mokyklos neturėtų realių galimybių pertvarkyti studijų krypčių ir studijų programų pagal naujus reikalavimus.

„Deja, ginčijamoje įstatymo nuostatoje visiškai nepaisoma KT nutarimuose suformuluotų reikalavimų: nepaisoma teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų; reikalavimo, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams iš anksto žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus; reikalavimo, kad pagal Konstituciją teisėkūros subjektams draudžiama teisės aktui suteikti grįžtamąjį galią, jeigu juo pabloginama teisės subjekto padėtis“, -sakė A. Kubilius.

Kitame Seimo narių kreipimesi į KT prašoma ištirti Seimo šių metų sausio 12 d. nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ atitiktį Mokslo ir studijų įstatymui, taip pat Konstitucijai.

„Esame suinteresuoti, kad tokių pertvarkų rezultatas garantuotų kokybišką aukštąjį išsilavinimą ir vardan tokio tikslo sutelktų aukštojo mokslo bendruomenę. Todėl labai svarbu, kad pertvarka būtų įgyvendinama preciziškai laikantis galiojančių teisės aktų bei konstitucinės doktrinos, saugančios aukštųjų mokyklų autonomiją, teisinės valstybės, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų“, - pažymėjo Seimo narys A. Kubilius.

Šiame Seimo nutarime pritarta Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu.

Pasiūlyta Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir Lietuvos sporto universitetui iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Seimui universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas.

Seimo nariai jau anksčiau perspėjo valdančiąją daugumą, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnyje nustatytą tokios reorganizacijos tvarką Lietuvos sporto universiteto tarybai nepritarus siūlomam universiteto reorganizavimo būdui, dėl tokio reorganizavimo būdo Seimas turėjo gauti specialų Vyriausybės teikimą, o universiteto tarybos neigiamą nuomonę turėjo įvertinti Seimas. Deja, Vyriausybė tokio teikimo Seimui nepateikė, o Seimas neapsvarstė jokios Seimo išvados dėl universiteto tarybos neigiamos nuomonės.

„Teisinėje valstybėje negalima remtis nuostata, kad „tikslas pateisina priemones“. Negalima įgyvendinti svarbios reformos, naudojant neteisėtas priemones, nes taip bus sukompromituota ir sužlugdyta tikrai svarbi pertvarka“, - apibendrino A. Kubilius.