Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykloje ─ uždarymo šventė

Studentų, norinčių išmokti lietuvių kalbą, pažinti Lietuvą ir jos kultūrą, šiemet sulaukta iš 20 šalių. Du trečdaliai kursantų yra iš Europos, likusieji iš toliau, – JAV, Kanados, Kinijos, Peru ar Urugvajaus. Keletas kursantų jau gyvena Lietuvoje, yra sukūrę šeimas, čia dirba.

Vasaros mokykloje dalyvauja studentai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, verslininkai, kitų profesijų atstovai. Pirmą kartą į vasaros mokyklos gretas įsiliejo naujo projekto dalyviai – JAV lietuvių kilmės gimnazistai. Šį projektą inicijavo LAC (Lithuanian American Community) kartu su LISS (Lithuanian International Student Services).

Kursantai auditorijose mokėsi po 4 akademines valandas, popiet ir savaitgaliais dalyvavo kultūriniuose renginiuose, vyko į ekskursijas, kur susipažino su svarbiausiais Lietuvos turistiniais objektais – Vilniumi, Kaunu, Trakais, Neringa.

Šiemetėje vasaros mokykloje lietuvių kalbos buvo mokoma penkiose skirtingo lygio grupėse. Didelė dalis atvykusiųjų jau kalbėjo lietuviškai, todėl savo žinias gilino, kiti atvyko mokėdami tik kelis pagrindinius žodžius. Per intensyvų mokymosi mėnesį kai kurie studentai sugebėjo išmokti lietuvių kalbos pagrindus, kiti jau laisvai šneka lietuviškai.

Vasaros mokyklos organizatoriai džiaugėsi, kad kasmet būna kursantų, kurie laimi Lietuvos Švietimo ministerijos konkurso stipendijas ir į Klaipėdos universitetą sugrįžta jau nebe pirmą kartą – mokytis vis aukštesnio lygio grupėje.

Anot projekto autorės, kalbų ir kultūros centro direktorės bei šios mokyklos steigėjos Jūratės Derukaitės, idėja sukurti tokią mokyklą kilo, kai keli žmonės iš skirtingų pasaulio kraštų elektroniniuose laiškuose pasiteiravo dėl lietuvių kalbos kursų. Po kelių tokių laiškų buvo nuspręsta įkurti šią vasaros kalbos mokyklą.

„Susidomėjimas šia programa vis augo, 2002 metais turėjome 6 studentus, vėliau šis skaičius išaugo iki 73.“

Dėstytoja pažymi, kad kursuose dalyvaujantys studentai yra labai motyvuoti, anot jos, kiekvienais metais studentai dėstytojus nustebina vis iš naujo.

„Šiais metais tai buvo kinai, juos turėjome pirmą kartą. Vienas vaikinas ─ labai susidomėjęs baltistika, jų gabumai tiesiog stulbina“, ─ pasakojo dėstytoja prisiminusi, kaip jaunuolis per neįtikėtinai trumpą laiką išmoko kalbos dalių asmenavimo ir linksniavimo lenteles.

Ne kiekvienas gali mokyti lietuvių kalbos. J. Derukaitė teigia, kad mūsų šalyje iki šiol neruošiama lituanistų, orientuotų tik į užsieniečius.

„Šią specializaciją mes įgijome tik per darbą ir praktiką, nuolatos bendraujame su kolegomis užsienyje, domimės, pačios dalyvaujame kursuose ir stažuotėse, čia ieškome metodinių sprendimų.“

“Kolektyvui sunku įsivaizduoti savo darbą be šio projekto, kiekvienais metais labai jo laukiame, todėl šiemet pirmą kartą išbandėme analogišką žiemos mokyklą, ji mums taip pat pavyko. Todėl artimiausias projektas yra minėtoji žiemos mokykla, vėliau vasaros kursai. Žinoma, kad įvyktų tokia vasaros mokykla, ruoštis reikia jau nuo rudens, bet nebaisu, lituanistui filologui tai yra tobulas darbas, nes net jei tu ir neišvyksti iš Lietuvos, pas tave atvyksta visas pasaulis“, - sakė dėstytoja.

Lietuvių kalba ─ sunki, bet graži

Studentų pasiteiravus apie lietuvių kalbą, vokietis Helmut Pelm, kuris kursuose dalyvauja jau 4 kartą, atsakė, kad lietuvių kalba tikrai sunki: „Ji labai skiriasi nuo lotynų kalbos, sunkiausia suprasti galūnes ir linksnius, kitose kalbose jų nėra.“ Jam antrino ir iš Pekino į Lietuvą pirmą kartą atvykusi studentė Jiaxian Wang, lietuvių kalba jai ─ viena sunkiausių pasaulyje: „Kinų ir lietuvių kalbos yra visiškai skirtingos, skiriasi tiek rašyba, tiek tartis, visko reikia mokytis kaip kūdikiui.“

Kodėl žmonės mokosi lietuvių kalbos?

„Na, aš jau 3 metus gyvenu Klaipėdoje. Jei jau čia gyvenu, norėčiau suprasti kas vyksta aplink mane, išmokti šią kalbą.“ Kinę lietuvių kalba sužavėjo tada, kai ji pradėjo domėtis šia Baltijos šalimi: „ Sužinojau, jog tai buvo pirmoji šalis, išstojusi iš Sovietų Sąjungos, šis faktas suintrigavo. Universitete Kinijoje pradėjau mokytis lietuvių kalbos, o gavusi stipendiją, nusprendžiau čia atvykti.“

Studentai džiaugėsi, kad kurse integruota ir Lietuvos kultūrą. Anot Helmut, tai yra labai svarbus aspektas, dėl kurio jis pasirinko šias studijas: „Mes ne tik mokomės jūsų kalbos, bet ir dainuojame jūsų dainas, matome tradicinius drabužius, valgius, tai yra beprotiškai įdomu.“

Klaipėda užsieniečių akimis

Abu kursų dalyviai neslėpė susižavėjimo Klaipėda. „Vilnius yra tikra Europos sostinė, opera, labai gražus senamiestis, vis dėlto gyventi aš noriu čia. Man labai patinka jūra ir šio miesto atmosfera. Gaila, kad daug žmonių Vakarų Europoje nežino, kur yra toji Lietuva. Kai grįžtu, dažnai sulaukiu klausimo:“ O tau toje Rusijoje nešalta“, ─ juokėsi vyras.

Gražiausias lietuviškas žodis?

„Gražiausias, o gal ir svarbiausias žodis pasaulyje ─ meilė“, ─ šypsosi vokietis. „Manau, kad lietuvių kalba apskritai yra labai miela, jūs turite daugybę tokių garsų kaip „š“ ir „dž“ . Kinų kalboje šie garsai skamba kitaip. Patys gražiausi žodžiai man ─ „važiuoti“ ir „žaisti“.“