Klaipėdos universitete vyko ekumeninės pamaldos

Sausio 18–25 dienomis visi krikščionys meldėsi už krikščionių vienybę. 25-ą dieną Klaipėdos universiteto koplyčioje, minint šią savaitę, atgaivintos anksčiau čia vykusios ekumeninės pamaldos. Tą dieną į Universiteto miestelį rinkosi įvairių krikščioniškųjų konfesijų bendruomenių nariai ir dvasininkai. Ekumeninėse pamaldose dalyvavo Telšių vyskupas doc. dr. Jonas Boruta SJ, vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras, kiti dvasininkai.

Bažnyčia jau daugelį metų savo liturginiame kalendoriuje švenčia pasaulinę Maldos už krikščionių vienybę savaitę. Pasak Klaipėdos universiteto kapeliono mons. prof. dr. Arvydo Ramono, ši savaitė ypatinga tuo, kad visi krikščionys, istorijos vingiuose skirtingu metu dėl tam tikrų priežasčių suskilę į įvairias konfesijas bei denominacijas, susiburia bendrai maldai. „Būtent šią savaitę meldžiamasi už krikščionių vienybę, nes tik vieningi krikščionys įtikina savo skleidžiama žinia pasaulį, liudija savo tikėjimą į Kristų ir tikėjimą amžinuoju išganymu. Meldžiasi katalikai, liuteronai, reformatai, stačiatikiai, baptistai anglikonai ir kiti,“ – teigė A. Ramonas. Bendroje maldoje stengiamasi žvelgti ne tiek į tai, kas mus skiria, bet ieškoti sąsajų, to, kas tikinčiuosius galėtų suvienyti.

Paklausus A. Ramono, ar susirinkę tikėjimų atstovai išpažįsta tokias skirtingas religines tiesas, kunigas pabrėžė, kad tai sudėtingi dalykai, bet iš esmės krikščionis skiriančių dalykų nėra daug. „Daugiau yra vienijančių elementų, pavyzdžiui, tas pats išpažįstamas Dievas, tas pats Šventasis Raštas, panašios tradicijos, moralinės vertybės. Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais kai kurios protestantiškos bendruomenės, ypač skandinavų kraštuose, nuėjo pernelyg liberaliu keliu, pripažindamos, tarkim, moterų kunigystę. Bet tai kita tema.“ – Kalbėjo A. Ramonas. 

Dvasininko manymu, šių dienų pasaulis kelia naujus iššūkius, tokius kaip sekuliarizmas ar radikalusis islamo pasaulis, todėl būtina kartu ieškoti būdų, kaip vertybiniu pagrindu tai priimti, vertinti ar netgi su tuo kovoti: „Tad ši savaitė ir yra susitelkimo metas tam, kas sudaro krikščionių tikėjimo esmę, savastį, ir kur galima bendrai padirbėti dėl viltingų ateities perspektyvų.“

Pasak Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Evangeliškosios teologijos centro direktoriaus doc. Arūno Baublio, ekumeninės pamaldos Klaipėdos universitete pradėtos organizuoti jau 2001 metais, kai miestelyje įrengta ekumeninė koplyčia. Dėl įvairių priežasčių pastaraisiais metais šios pamaldos nevyko, tačiau dabar, minint Universiteto 25-ąjį jubiliejų, pritarta jas vėl organizuoti. „Tai visada buvo puikus renginys, kuris suburdavo įvairių krikščionių denominacijų, gyvenančių mieste, dvasininkus ir inteligentiją“, – teigė Arūnas Baublys.