Klaipėdos universitete studentų nebemažėja

KU skaičiuoja kone 600 pakviestųjų studijuoti per pagrindinio priėmimo pirmąjį etapą valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. Magistrantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų sutartis jau pasirašė beveik 400 stojančiųjų.

"Dar šiemet turime pageidaujančių studijuoti 100 užsieniečių, o pernai jų turėjome tik 38 ir dar pridėjus 100 papildomų studijų studentų, matyt, viršysime praėjusių metų rezultatą. Pernai iš viso sudarėme 1 047 sutartis. Beje, pernai ir buvo stebimas pats didžiausias studentų mažėjimas - net 16 procentų", - pasakojo KU studijų prorektorius Kęstutis Dučinskas.

Žinoma, dar toli iki 2009-ųjų metų lygio, kai uostamiesčio alma mater skaičiavo net 2 000 pirmakursių.

"Tačiau galime džiaugtis, kad šiemet studentų mažėjimas sustabdytas. Gal dabar mūsų jau nebevadins gyvaisiais numirėliais", - kalbėjo prorektorius.

Pasak jo, pasitvirtino ir KU šiemet įsteigtos dvi naujos studijų programos: logistika bei suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerija.

Džiaugiamasi ir tuo, kad KU yra tokių studijų programų, kurios išlaiko ilgametį savo populiarumą.

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir KU kasmet vis daugiau stojančiųjų sulaukia sveikatos mokslai, pavyzdžiui, slaugos, radiologijos ir visuomenės sveikatos studijos.

Magistrantūroje itin paklausios, kaip ir pernai, išliko socialinių mokslų srities studijos: regionų valdysena, verslo ekonomika, rinkodara, šeimos edukologija ir vaiko teisių apsauga, pedagoginė psichologija, andragogika. Didelio populiarumo šiemet sulaukė sveikatos priežiūros vadybos studijos. Daugiausia magistrantūros studijas pasirinkusiųjų mokysis Jūros technologijų ir gamtos mokslų bei Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetuose.

Informacija

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė, kad kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų iš beveik 30 tūkst. pateikusiųjų prašymus.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 146 asmenys - 3 proc. mažiau nei pernai, kai jų buvo 14 516. Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesta 14 proc. mažiau - 10 685 stojantieji (2015 m. buvo 12 443).

61 proc. stojančiųjų aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. - kolegijų.

Iš aukštųjų mokyklų pasiūlytų 837 studijų programų priėmimas nutrauktas į 82, nes jas rinkosi per mažas skaičius stojančiųjų.

Nuo liepos 29 d. 16 val. iki liepos 31 d. 17 val. vyks antrasis pagrindinio priėmimo etapas.

"Vienų specialistų akivaizdžiai trūksta, kitų - per daug"

Benediktas PETRAUSKAS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Pastebime tendencijas, kad aukštosios mokyklos ne visada spėja operatyviai reaguoti į realų profesijų poreikį rinkoje. Dažnai verslininkų pastebėjimai, kokių specialistų stinga, o kokių yra per daug, išgirstami gerokai pavėluotai. Suprantama, aukštosioms mokykloms nėra taip lengva greitai persiorientuoti, pakeisti studijų programas. Galų gale, juk suvokus, kad vienos ar kitos specialybės studentų rinka jau persisotino, vis tiek reikia leisti baigti studijas tiems, kurie jas jau yra pradėję. Visgi aukštosioms mokykloms reikėtų iš anksto analizuoti ir prognozuoti situaciją, nes šiandiena reikalauja kardinalių sprendimų.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai pažymi, kad iš tiesų kai kurių specialybių specialistų labai trūksta. Pirmiausiai turiu omenyje IT specialistus - jie dabar labai paklausūs. Taip pat graibstomi inžinerinius mokslus baigę studentai. Tik dabar inžinieriai turi būti dar platesnio profilio, gebėti ne tik atlikti reikiamus skaičiavimus, bet dažnai išmanyti ir programavimą.

Gerai, kad Klaipėdos universitetas turi jūrinę pakraipą ir ja didžiuojasi. Bet reikėtų nepamiršti, kad ir situacija uoste per pastaruosius 20 metų yra gerokai pasikeitusi. Reikia ruošti ne tik specialistus, galinčius dirbti laivuose, bet ir tuos, kurie dirba krante. Dabar kroviniai kraunami su specialia įranga, tad jaučiamas inžinierių-technologų poreikis. Į šias ir panašias specialybes ir reikėtų orientuotis.

Daug vilčių siejama su moksliniais tyrimais, kurie bus atliekami statomoje Jūrinio slėnio Mokslo laboratorijoje. Tikiuosi, universitetas jau iš anksto ruošia specialistus, kurie ten dirbs.