Klaipėdos universitete - lietuviškai kalbantys užsieniečiai

Šįmet į kursus atvyko 38 dalyviai iš 13 pasaulio šalių - ne tik iš Europos valstybių, bet ir iš JAV, Turkijos, Kolumbijos ir net Kinijos. Suskirstyti į 4 kalbos lygių grupes pagal savo individualų kalbos mokėjimo lygį, dalyviai visą mėnesį (liepos 22 - rugpjūčio 18 dienomis) mokosi lietuvių kalbos ir kultūros.

Pasak kursų koordinatorės, Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centro vadovės Jūratės Derukaitės, tarp šių metų dalyvių apie trečdalis atvyko jau nebe pirmą kartą, o vienas kursantas iš Turkijos - netgi šeštą. Pasak jos, atvykti vėl juos skatina galimybė mokytis kalbos vis aukštesniu lygiu.

Organizatorių teigimu, daugiausiai dalyvių atvyko iš Lenkijos.

"Pas mus atvažiuoja daug lenkų studentų, dėstytojų, mokslininkų, studijuojančių lituanistiką, baltistiką arba kažkokį kitą giminingą humanitarinių mokslų dalyką. Jie atvyksta mokytis lietuvių kalbos, nes tai susiję su jų specialybe", - teigė J. Derukaitė.

Ji pastebėjo tendenciją, kad dažniausiai lenkai atvažiuoja jau mokėdami kalbėti lietuviškai, todėl renkasi aukščiausio kalbos mokėjimo lygio kursus.

Pasak kursų lektorės Daivos Pagojienės, greičiausiai kalbą išmoksta ir viską greitai supranta kursų dalyviai iš slavų šalių.

"Tačiau taip pat lengvai supranta ir beveik be akcento kalba italai, nes mūsų kalbų labai panaši garsų sistema", - pabrėžė ji.

Pakalbinę italą Flaviano Bertaina tuo įsitikinome ir mes. Su "Erasmus" studijų programa Vilniaus universitete studijavęs filosofiją jis grįžo į Lietuvą vėliau ir pabaigė istorijos magistro studijas, o dabar pateikė kandidatūrą istorijos doktorantūros studijoms Klaipėdos universitete.

"Lietuvių kalba man buvo sunki tik iš pradžių, bet vėliau, kai grįžau ir labai norėjau pagilinti savo žinias, mokytis pasidarė gerokai lengviau", - pripažino F. Bertaina, kursuose dalyvaujantis jau ketvirtą kartą ir dabar kalbos besimokantis aukščiausiu lygiu.

Pasak jo, kalbant lietuviškai jam sunkiausia taisyklingai vartoti ir pritaikyti sakiniuose dalyvius, padalyvius ir pusdalyvius.

"Bet po truputį jau moku ir galiu suprasti bei pavartoti juos tinkama forma", - džiaugėsi jis.

Anot lektorės D. Pagojienės, sunkiausia mokytis kinams, nes labai skiriasi mūsų ir jų kalbų garsų sistemos. Be to, bendraujant su jais, tarpinė kalba yra anglų, o ji labai skiriasi nuo lietuvių kalbos, todėl kinams sunkiau suprasti kai kuriuos gramatinius aspektus.

Tačiau sutikę iš Kinijos atvykusią ir sklandžia lietuvių kalba kalbančią Yiran Wang, tuo suabejojome. Mergina jau 2 metus Pekino užsienio studijų universitete dėsto lietuvių kalbą.

"Esu pirmoji lietuvių kalbos mokytoja Kinijoje", - džiaugėsi ji.

Paklausta, ar daug žmonių Kinijoje nori mokytis lietuvių kalbos, Y. Wang atsakė, kad kasmet susidaro apie 30 žmonių grupė. Pasitobulinusi vasaros kursuose ji ketina grįžti į Pekiną ir toliau dėstyti lietuvių kalbą.

Pasiteiravus, kas labiausiai motyvuoja kursų dalyvius mokytis lietuvių kalbos, lektorė D. Pagojienė atsakė, kad lietuviška aplinka.

"Kiekvieną dieną jie eina į miestą, bendrauja, išgirsta naujų žodžių ir nori viską suprasti", - pripažino ji.

Anot jos, taip pat stipriai skatina mokytis kai kurių dalyvių kilmė - jie turi lietuviškų šaknų.

"Noriu kalbėti su savo seneliu jo gimtąja kalba", - teigė iš Kolumbijos atvykęs Andrius Lukauskis, kurio senelis emigravo į Kolumbiją baigiantis karui.

Taip pat jis prisipažino, kad nori geriau pažinti savo šaknis.

"Būsiu čia iki gruodžio, tada grįšiu į Kolumbiją pasimatyti su savo šeima, o vėliau planuoju grįžti į Lietuvą ir Vilniaus universitete mokytis psichologijos", - savo ateities planais pasidalino jis.

Kursų programa neapsiriboja tik kalbos mokymu - jų metu dalyviai intensyviai keliauja po visą Lietuvą. Kursų pabaigoje dalyviai laikys egzaminą ir gaus jų kalbėjimo lygį patvirtinančius pažymėjimus.