Klaipėdos universitetas rado kuo išsiskirti iš konkurentų

Kokiomis nuotaikomis universiteto bendruomenė sutiko šią gražią sukaktį? Beje, kada tikroji Klaipėdos alma mater gimtadienio data?

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, kurį pasirašė profesorius Vytautas Landsbergis, Klaipėdos universitetas įsteigtas nuo 1991-ųjų sausio 1 d. Šventę darome kiek vėliau, nes juk nešvęsi kartu su Naujaisiais metais. Tiesa, išvažiuojamųjų šios datos paminėjimų jau buvo Seime ir Mokslų akademijoje.

Pertvarkos metas

Pastaruoju metu Lietuvoje esantiems universitetams piešiama nekokia ateitis. Fonas džiaugtis tarsi ir nepalankus?

Tas fonas, apie kurį kalbate, nėra naujas ir tai nėra mums staigmena. Mes tam ruošėmės iš anksto, į tai nukreiptos ir mūsų strategijos. Jau dabar matome, kad studentų nedaugės, tad atsižvelgdami į tai ir vykdome optimizacijos procesus - mažiname administracinį valdymą ir jungiame fakultetus. Kaip žinote, pernai vasarą Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas buvo sujungtas su Jūrų technikos fakultetu - įkurtas Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas. Vėliau įsteigti Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo bei Socialinių pokyčių studijų centrai. Šiemet Humanitarinių mokslų ir Pedagogikos fakultetai sujungti į Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetą. Prie Baltijos regiono Istorijos ir archeologijos instituto prijungėme Humanitarinio fakulteto istorijos katedrą, kad visi istorikai būti sukoncentruoti vienoje vietoje. Menų fakultetą perdarėme į Menų akademiją.

Procesas juda toliau - dabar Sporto katedrą iškeliame į Sveikatos mokslų fakultetą, nes ir tarptautinės tradicijos yra tokios, kad sportas ir sveikata tampriai susiję. Dar numatomos pertvarkos Socialinių mokslų fakultete. Tačiau kol darbo grupė dirba šiuo klausimu, dar nenoriu atskleisti, kokie pokyčiai ten numatomi.

Paaiškinkite, kam reikalingi visi šie sujungimai.

Pirmiausia dėl to, kad pajėgos bus ne išbarstytos, o koncentruotos vienoje vietoje, taigi optimaliai galėsime išnaudoti mūsų turimą akademinį potencialą. Taip pat toks optimizavimas leidžia didinti studentų srautus, nes jungtinėse programose galima tikėtis didesnio studentų skaičiaus. Tai naudinga ir ekonominiu požiūriu - mažiname padalinių skaičių, valdymo išlaidas bei biurokratinį aparatą.

Dėl to dalis dėstytojų neteks darbo?

Kol kas ne. Iki šiol dėl fakultetų sujungimo neteko atsisveikinti nė su vienu dėstytoju.

Niša - jūriniai mokslai

Kokie planai kalbant apie studijų kryptis?

Turime tris prioritetines kryptis - jūros aplinkos, sveikatos ir sporto bei socialiniai-humanitariniai ugdymo mokslai, arba tradiciškai vadinama pedagogika. Tokią strategiją mes išgryninome remdamiesi tarptautinių ekspertų įvertinimais. Jie ypač gerai įvertino jūros ir gamtos mokslus. Beje, jie įvertinti tokiu pat aukštu lygiu, kaip Lietuvoje pažangiausiomis sritimis tituluojamos biotechnologijos ar lazerių fizika.

Viskas logiška - uostamiestyje esančiam universitetui ir dera labiausiai orientuotis į jūrinius mokslus.

Matome, kad tai ir yra ta unikali sritis, kur mes galime išsiskirti iš kitų aukštųjų mokyklų. Nes, pavyzdžiui, pedagogikos galima mokytis ir Šiauliuose, ir Vilniuje, ir Kaune. O jūros mokslų analogų Lietuvoje nėra, tad šioje srityje mums nereikės ir jokių klasterių. Kaip anksčiau buvo populiarios žaliosios technologijos, dabar Europoje ypač populiarios mėlynosios technologijos, kadangi jūros ir vandenynai yra neišsemiama energija. Tad Klaipėdos universitetui tai yra didelė veiklos niša. Mūsų tikslas - kad rinkoje būtume atpažįstami, kaip ir garsūs prekių ženklai.

Nuo rugsėjo turėsite naują specialybę - SGD terminalų inžinerija. Tai nauja specialybė Lietuvoje?

Taip, Lietuvoje kol kas tokios programos nėra. Suskystintųjų gamtinių dujų sritis yra labai dinamiška ir turi ateitį. Paklausa pasaulyje didėja ir šioje sferoje taip pat galime turėti savo nišą. Gali būti, kad šios srities studentus ruošime ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinei rinkai.

Studentų mažėja kasmet

Ar nėra grėsmės, kad ateityje humanitarinių-pedagoginių mokslų Klaipėdos universitete neliks?

Nemanau, kad jie nunyks. Šie mokslai mums yra reikalingi ir nenorėtume jų atsisakyti, nes Klaipėdos universitetas yra klasikinio tipo ir apima daug sričių. Tiesiog turime matyti realijas ir į ką reikia labiau orientuotis. Nereikia plėstis ten, kur nereikia arba nėra tam sąlygų.

Akcentuojama, kad į universitetus stoja vis mažiau studentų. Kokios tendencijos Klaipėdoje?

Panašiai kaip ir Respublikos vidurkis - kasmet mažėja maždaug 10 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete studentų nemažėja, bet tai paaiškinama sostinės trauka. Reikėtų galvoti, kaip didinti Klaipėdos miesto patrauklumą, kad jaunimas čia norėtų važiuoti mokytis ir likti gyventi.

Vien jūros nepakanka?

Matyt, ne. Nes sostinėje, baigus studijas, didesnės galimybės įsidarbinti. O ir kultūrinė situacija kitokia. Tad žmonės ir sako paprastai: "Mano vaikas stos į Vilnių", net nemini į kokį universitetą ar specialybę.

Finansinių bėdų nebėra?

Dažnai sako ir kitaip: "Stos į užsienį." Ar tikrai abiturientai dabar masiškai renkasi studijas užsienyje?

Nežinau, ar masiškai. Neturime tokios statistikos, kiek iš mūsų regiono išvyksta studijuoti į užsienį. Žinau net priešingų versijų, kad iš užsienio norėtų atvažiuoti studijuoti pas mus, tik kad dabar dėl pabėgėlių situacijos ta informacija tapo labai jautri.

Kalbama, kad kai kurie universitetai net klimpsta į skolas, o kokia jūsų finansinė situacija?

Prieš metus ir mūsų situacija buvo nepalanki, nes turėjome biudžeto deficitą ir su "Snoro" bankrotu susijusį įsiskolinimą projektui "Jūra". Dabar jokių finansinių bėdų neturime - skolos grąžintos, biudžetas subalansuotas. Tai patvirtina paprastas faktas - bendrabučio statybas mums finansuoja vienas bankas. Vadinasi, mūsų situacija tinkama, nes kitaip bankas su mumis neprasidėtų.