Klaipėda nori tapti jaunimo rojumi

Ar gali uostamiestis tapti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentų traukos objektu? Nors akademinio jaunimo Lietuvoje mažėja, ši idėja atrodo reali miesto valdžiai, bet ne studentams.

Į Kauną ir Vilnių kasmet išvyksta ir nemaža dalis uostamiesčio bendrojo lavinimo įstaigų abiturientų. Tuo metu iš ten į pajūrį atvažiuoja gerokai mažiau jaunimo.

"Nuo pat Klaipėdos universiteto įkūrimo kalbama, kad miestas galėtų būti akademinio jaunimo centru. Kad čia atvažiuotų studijuoti žmonės ne tik iš kitų Lietuvos vietų, kitų valstybių, bet ir pasiliktų, realizuotų savo idėjas bei pradėtų aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus, kurie sutrauktų dar daugiau žmonių", - seną idėją priminė Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.

Tikslas - gražus, juolab kad pasaulyje tokių pavyzdžių netrūksta, šiuo metu ne vienas miestas stengiasi palenkti savo pusėn jaunimą. Tačiau ar Klaipėda pajėgi konkuruoti?

Studentų mieste mažėjo

Klaipėdos universitete (KU) per 22 metus, įskaitant ir šiemet baigusius studijas, diplomai įteikti jau 30 tūkst. absolventų.

Remiantis Švietimo informacinių technologijų centro pateiktais statistiniais duomenimis, dviejuose uostamiestyje veikiančiuose universitetuose 2012-2013 m. studijavo 6 753, o penkiose kolegijose - 7 460 studentų. Tai nė iš tolo neprilygsta vien tik Kauno universitetuose studijuojančių žmonių skaičiui, jau nekalbant apie Vilnių, o jeigu pridėsime dar ir šių miestų kolegijų studentus...

Be to, per metus Klaipėdos universitetuose studentų skaičius sumažėjo 700. Kolegijų auditorijos taip pat praretėjo - mokslus jose krimto 500 žmonių mažiau. Tiesa, studentų mažėjo visoje šalyje, nes vis daugiau abiturientų dėl palankesnių sąlygų išvyksta į užsienio aukštąsias mokyklas, skaičiaus mažėjimą lemia ir prastos demografinės tendencijos.

Klaipėda domisi britai

"Galima uostamiestį lyginti su Vilniumi. Kalbant apie būsto nuomą, pragyvenimas čia pigesnis, o susisiekimas - puikus, jaunimo nedarbas - mažas, daug sezoninių darbų. Miesto potencialas yra tikrai didžiulis, - sako S. Gentvilas. - Klaipėdoje profesinį išsilavinimą įgiję žmonės čia mielai pasilieka. Tai nėra blogai, tačiau norėtųsi, kad būtų ne tik darbo rankų, bet ir strategų, idėjų generatorių, verslo kūrėjų. Aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės yra mobilesni, todėl ir išvažiuoja."

Anot jo, akademinį jaunimą siekiama mobilizuoti senamiestyje.

"Norisi, kad jaunimas koncentruotųsi čia. Šioje miesto dalyje, mūsų kvietimu, jau įsikūrė Vakarų Lietuvos verslo kolegija, įsikurs akademijos filialas. Svarstoma, ar įmanoma aukštajai mokyklai pritaikyti dabartinį Klaipėdos policijos pastatą Jūros gatvėje", - pavyzdžius dėstė mero patarėjas.

Jis Klaipėdą pavadino Lietuvos Barselona - miestas prie jūros, jame, lyginant su sostine, yra mažiau biurokratijos, žmonės laisvesni.

"Klaipėdoje yra labai daug istorikų, tačiau futuristų - vienas kitas. Bet kodėl gi nemąstyti pozityviai apie rytojų? Aš ateities Klaipėdą matau tokią, kurioje jauni žmonės ne tik dirbs, bet ir sukurs savitą miesto kultūrą, čia bus vasaros sostinė. Gal čia bus sukurta unikali įmonė, gal kažkas iš čia dirbančių žmonių gaus Nobelio premiją", - vizija dalijosi S. Gentvilas.

Išprusę geidžiami visur

Šiuo metu nemažai pasaulio miestų kovoja dėl jaunų žmonių pritraukimo. Vienas iš pavyzdžių - Berlynas, kuriame pernai studentų buvo tiek, kiek Klaipėdoje gyventojų, o 16 proc. iš jų - užsieniečiai.

Vokietijos sostinėje pradėta kampanija "Berlynas nori rytojaus talentų" siekiama suvilioti dar daugiau jaunimo. Interneto tinklalapyje 11 kalbų galima sužinoti visas smulkmenas apie gyvenimą mieste: kokias studijas ir kur galima rinktis, kiek jos kainuoja, kiek atsieina kasdienės išlaidos, būsto nuoma, kokia yra galimybė susirasti darbą patirties neturinčiam žmogui.

Rytų Londono universiteto, kuriame studijuoja ir būrys lietuvių, administracija prieš gerą dešimtmetį atidarė naują kompleksą ne tik su moderniomis auditorijomis, bet ir ištisu studentų miesteliu. Rezultatas - studijuojančių padaugėjo keliais tūkstančiais, o nacionalinės studentų apklausos duomenys parodė, kad pasitenkinimo mokslo įstaiga reitingas šoktelėjo į rekordines aukštumas.

Jau centras?

"Argi mes dar nesame akademinės bendruomenės centras? 2 universitetai ir 5 kolegijos miestui, kuriame gyvena 160 tūkstančių žmonių, yra gana daug. Jeigu atsirastų dar aukštųjų mokyklų, per jas praeiti nebus galima", - sako KU rektorius Vaidutis Laurėnas.

Jis teigė žinąs, kad Klaipėdoje neseniai lankėsi vieno Didžiosios Britanijos universiteto atstovai.

"Jie žvalgosi vietos vienoje iš Baltijos šalių. Atvažiavo, įsitikino, kad mokame skaityti ir rašyti, susitiko su verslo šulais, miesto valdžia, žadėjo vėliau atsiųsti pranešimą - tik jį perskaičius bus galima aiškiau atsakyti į klausimus kas, kur, kada. Bet man patiko jų filosofija - čia jie ne vadybininkus ar kirpėjus norėtų ruošti, o siūlyti programas, susijusias su jūrine inžinerija, technika. Anksti kalbėti, ar jie pasirinks Klaipėdą, bet mūsų miestas juos galėtų suvilioti dėl dėkingos geografinės padėties, infrastruktūros", - pasakojo KU rektorius.

Jis pripažino, kad užsienio universitetą galima laikyti ir konkurentu, ir bendradarbiu.

"Įstaiga solidi, ją domina vietos dėstytojai, ateityje galbūt sudomins ir laboratorijos, bendri projektai", - svarstė V. Laurėnas.

PAVYZDYS. Rytų Londono universitetas tūkstančius studentų iš viso pasaulio priviliojo pasiūlęs naujas auditorijas ir bendrabučius ant Temzės kranto. Valdo PRYŠMANTO nuotr.

Kas priviliotų studentą?

Ignas, vilnietis, studijuoja Vilniaus universitete (VU)

Esmė - studentams turi būti suteiktos geros sąlygos studijuoti, motyvacija likti. Kiek teko domėtis, gerų atsiliepimų apie KU nėra daug. Kita dalykas - bendrabučiai. Kad studentai turėtų motyvacijos, galbūt reikia bandyti kurti darbo vietas, kažkaip juos sudominti uostamiesčio veikla. Manau, kad šiuo metu nelabai kas ir priverstų čia atvažiuoti. Tiek dėl studijų kokybės, tiek dėl veiklos mieste, nes kiek teko bendrauti su klaipėdiečiais, veiklos jaunimui čia tikrai trūksta.

Kamilė, klaipėdietė, studijuoja VU

Pagrindinis dalykas, atbaidęs mane nuo sudijų Klaipėdoje, buvo gana prastas KU įvaizdis studijų kokybės aspektu. Stodama negirdėjau nieko, dėl ko būčiau bent šiek tiek pradėjusi svarstyti, kad likti čia verta. Manau, kad Klaipėda yra geriausia ir vienintelė vieta mokytis jūrinių specialybių. Tokiomis išskirtinomis programomis ir reikėtų traukti studentus. Man Klaipėdos ramybė grįžus iš Vilniaus netgi patinka. Kai ramu, tai ir tvarkos daugiau. Bet ilgainiui ramybė pabosta. Kai grįžau, tai pirmas klausimas, ko klausiau vietinių, buvo - ką veikiate vakarais. Jie atsakė, kad vakarais "sėdi". Gal dėl to dabar Klaipėda atrodo labai senas miestas - turiu omenyje gyventojų amžių. O taip atrodo greičiausiai dėl to, kad jaunimas yra "sėdintis" ir jo mieste visiškai nesimato. Trūksta koncertų, sportinės veiklos, viešų akcijų. Manau, kad jaunimas yra atpratęs ką nors veikti, nes jų laisvalaikis nelabai kam rūpi.

Deimantė, klaipėdietė, studijuoja VU

Kad studijas VU iškeisčiau į studijas Klaipėdoje, šis miestas man turėtų pasiūlyti geresnę studijų kokybę. Nors, pavyzdžiui, Jūrų technikos ar Menų fakultete dėstytojai išties patyrę ir tikri savo sričių profesionalai, o socialinių bei humanitarinių mokslų kryptys savo programomis nevilioja - jos sudarytos gan prastai, kartais norėtųsi abejoti ir lektorių kompetencija, galimybėmis studentui tobulėti bei praktikuotis. Be to, šiuo metu daugelis KU laiko tarsi atsarginiu variantu, jeigu nepavyktų įstoti kitur. Manau, universitetas turėtų dažniau akcentuoti savo stipriąsias puses, sukurti daugiau galimybių studentui gauti darbo ar bent praktikos vietą. Nors Klaipėda sparčiai tobulėja, po studijų veikiausiai liksiu gyventi Vilniuje - ten matau daugiau perspektyvų saviraiškai bei tobulėjimui. Tai jaunas, gyvas miestas, o Klaipėda pastaruoju metu yra prisnūdusi.

Živilė, palangiškė, studijuoja VU

Klaipėdos kolegijos prilaiko tam tikrą studijų kokybę, konkuruojančią su kitomis Lietuvoje, o KU yra kur tobulėti. Ne vienas pažįstamas žmogus, tiek baigęs studijas, tiek studijuojantis, yra jomis nusivylęs. Būtent toks įvaizdis ir atbaido jaunus žmones čia atvažiuoti. Išskirtinės studijų programos, dėmesys studentams, geros bendrabučių sąlygos į Klaipėdą priviliotų daug jaunų ir gabių žmonių. Be studijų kokybės, studentai nori turiningo laisvalaikio, o šiuo atžvilgiu, kitaip nei Vilnius, Klaipėda negali pasigirti. Miestas turėtų vilioti jaunus žmones ne tik jūra, bet ir neįprasto laisvo laiko praleidimo galimybėmis, o dabar, matyt, tokių maža.

Skaičiai

Studentų skaičius aukštojo mokslo įstaigose 2012-2013 metais
                 Universitetai  Kolegijos
Lietuva        11 3780       45 685
Vilnius          62 566        16 010
Kaunas         34 015         9 684
Klaipėda        6 753          7 460