Kitokios atostogos

Liepos pirmosiomis dienomis kartu su visa Lietuva Vilniuje, Dainų šventėje, išdainavome visas gražiausias lietuviškas dainas. Kas nebuvo Dainų šventėje, tas tikriausiai nežino to jausmo, kai tu stovi tūkstantiniame chore ir paskelbus dainos pavadinimą per minią bendraamžių nuvilnija džiaugsmo euforija, kai aplink vien šypsenos, gera nuotaika, kai gali dainuoti kartu su žinomais atlikėjais, pvz., Gyčiu Paškevičiumi, kai dirigento rankai pakilus visi vieningai atsikvepia ir užtraukia "Kur giria žaliuoja..."

Smagu prisiminti eiseną nuo Katedros į Vingio parką - nors buvo labai karšta, bet skanduojant, dainuojant, bendraujant su ant šaligatvių stovinčiais žmonėmis ši netrumpa kelio atkarpa visai neprailgo. Dainų šventės metu iš tiesų pasijutome tautos dalimi, giedodami "Tautišką giesmę" visi jautėmės vieningi ir galingi. O kur dar bendravimo teikiamas džiaugsmas, kai tu keletą dienų gyveni mokykloje, miegi ant grindų, valgai kartu su draugais, vaikiškai išdykauji... Grįžome pavargę, bet laimingi. Atsipalaiduoti negalėjome, nes jau po 2 dienų vykome į Rygą, Pasaulio chorų žaidynes.

Atsakingai repetavome visus metus - prieš pat konkursą jau buvome iš tiesų "subrandinę" dainuojamus kūrinius. Paruošti reikėjo dvi penkiolikos minučių programas, nes nusprendėme dalyvauti dviejų kategorijų konkursuose. Visų metų kūrybinį darbą, repeticijų džiaugsmus ir vargus, atradimus, o kartais ir praradimus vainikavo Pasaulio chorų žaidynės. Jų tikslas yra per muziką skatinti supratimą ir taiką tarp tautų, suburti žmones iš viso pasaulio draugiškam konkursui. Iš tiesų dalyviai vieni kitiems buvo labai malonūs - keitėsi suvenyrais, pristatė savo tautų kultūrą draugiškuose koncertuose Rygos parkuose.

Šiemet Rygoje dalyvavo apie 460 chorų, 27 tūkstančiai dainininkų iš 73 pasaulio šalių. Teko matyti, kartu pietauti su didžiuliais vaikų chorais (apie 100 dalyvių) iš Kinijos, Pietų Afrikos, Indonezijos. Keista ir įdomu buvo su jais pabendrauti, pasakoti, kur toji maža šalis Lietuva, rodyti žemėlapyje, fotografuotis, keistis adresais, žavėtis jų tautiniais rūbais.

Lietuvą šiame pasauliniame renginyje pristatė 10 chorų, kurie rungėsi dviejų tipų pasirodymuose. Atviruose konkursuose galėjo dalyvauti visi pageidaujantys, o Čempionų konkurse - tik tie chorai, kurie yra tarptautinių konkursų laimėtojai. Klaipėdos Vydūno gimnazijos jaunių choras - kaip tik toks.

Čempionų konkursas vyko 28 kategorijose, mes dalyvavome Sakralinės muzikos ir Vaikų chorų kategorijose. Sakralinės muzikos konkursas vyko nuostabioje Šv. Pauliaus katedroje, konkuruoti teko su 38 chorais iš Kinijos, Čekijos, Latvijos, Amerikos, Kanados, Indonezijos ir kitų šalių. Visi labai jaudinomės, sekėme kiekvieną vadovo judesį, stengėmės muziką klausytojams perteikti kuo išraiškingiau, kad ji pasiektų ne tik jų ausis, bet ir širdis. Ir mums pavyko. Apdovanojimų ceremonijos metu galėjome spiegti iš laimės ir džiaugsmo išgirdę, kad esame įvertinti sidabro medaliu.

Vaikų chorų kategorijoje varžėsi dar daugiau - net 48 chorai. Šioje kategorijoje buvo ypač daug dalyvių iš Rusijos ir Kinijos. Mes atlikome labai sudėtingą, įvairialypę programą. Turime kuo didžiuotis - komisijos sprendimu gavome antrąjį sidabro medalį. Taigi į Lietuvą parvežėme net du sidabro medalius. Didžiavomės būdami lietuviai ir atidarymo ceremonijoje Lietuvos vėliava mums buvo pati gražiausia, šalies pavadinimas - pats skambiausias. Tokioje margoje minioje, tarp skirtingų rasių, tautybių žmonių, stebint nuostabų atidarymo koncertą buvo jaučiama taikos dvasia, visi mūsų nuveikti darbai pasidarė dar prasmingesni, svarbesni. Gera prisiminti šitokias atostogas.