Kas vadovaus uostamiesčio švietimo įstaigoms?

Vienas tokių pavyzdžių - Lengvosios atletikos mokykla, kuri jau antrus metus neranda vadovo. Konkursai paskelbti ir į lopšelių-darželių "Radastėlė", "Giliukas", "Du gaideliai", "Volungėlė", "Žilvitis", "Pakalnutė", "Žuvėdra"), "Vyturio" progimnazijos. Šių įstaigų sąrašas esą ilgės, kadangi per penkerius metus nauja kadencijų sistema "palies" visas 97 uostamiesčio švietimo įstaigas.

Nauja tvarka nemotyvuoja

Klaipėdos miesto savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė apgailestavo, kad anksčiau dar būta susidomėjimo vadinamojo Lengvosios atletikos maniežo vadovo pareigomis, tačiau pretendentai vis neišlaikydavo kompetencijų vertinimo. Deja, dabar kandidatų išvis nebėra.

"Bijome, kad įvestos kadencijos gali dar labiau atgrasyti kandidatus į šios ir kitų švietimo įstaigų vadovų vietą", - sunerimo I. Gelžinytė-Litinskienė.

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė, Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė taip pat mano, kad nerimas yra pagrįstas, o tokia problema reali: "Įsivaizduokite, jeigu esu mokytoja ar mokyklos direktoriaus pavaduotoja, turinti stabilią darbo vietą, kam man tapti vadove, jei po penkerių metų man teks vėl ieškotis darbo?"

J. Andrijauskaitė taip pat mano, kad žmonėms, dirbantiems nepastovų darbą, gali kilti problemų, susijusių su socialine apsauga, taip pat imant kreditus.

"Gali būti ir taip, kad mokytojas, turintis didelį stažą ir eksperto ar metodininko patirtį, pasiryžęs dirbti kurios nors mokyklos vadovu, gaus tokį patį ar netgi mažesnį atlyginimą. O jeigu atlyginimas ir didesnis, skirtumas juokingas. Tokia yra realybė. Taigi neabejoju, kad žmonėms gali pritrūkti motyvacijos tapti vadovais.

Tokį žingsnį žengti jį gali versti ambicijos, poreikis kažką įrodyti sau ar kitiems, noras užlipti ant neva aukštesnio karjeros laiptelio", - nuomone dalijosi profsąjungos pirmininkė.

Pasak pašnekovės, vidutinis švietimo įstaigų vadovų atlyginimas siekia vidutiniškai 1 000 eurų, neatskaičius mokesčių. Atlygis esą priklauso tik nuo mokinių skaičiaus įstaigoje ir pedagoginio darbo stažo.

Pašnekovė nėra laikiusi kompetencijų vertinimo, tačiau teigė girdėjusi įvairių kalbų: vieniems testas pasirodė sudėtingas, kitiems - nelabai. "Nežinau nė vieno žmogaus, kuris to testo neišlaikė. Niekas apie tai nešneka, nebent draugai - draugams", - teigė H. Zudermano gimnazijos vadovė.

Vadovų trūksta dėl mažo atlyginimo

Pretendentų į vadovo poziciją kompetencijų vertinimą sėkmingai išlaikiusi ir nuo šių metų gegužės mėnesio Klaipėdos "Vitės" progimnazijai vadovaujanti Renata Venckienė apgailestavo, kad jokių konkrečių detalių apie vertinimą negali išduoti, kadangi ji pasirašė konfidencialumo sutartį.

Tačiau pašnekovė teigė girdėjusi kalbų, kad vertinimo dažniausiai neišlaiko, tarkime, įvairių sporto šakų treneriai, kadangi jie turi mažiau darbo su dokumentais patirties.

"Vertinami vadovavimo, lyderystės įgūdžiai. Testas apima ne vien žinias. Man užduotys nebuvo sudėtingos. Juk jei pretenduoji į vadovo poziciją, turi ne tik norėti, bet ir savimi pasitikėti bei turėti tam tikrų žinių. Manau, kad tai - išpūstas burbulas. Mano nuomone, vadovų trūksta dėl nenormaliai mažo atlyginimo", - nuomone dalijosi R. Venckienė.

Tenka spręsti begalines situacijas

Klaipėdos "Smeltės" progimnazijos direktoriaus pareigas tik nuo rugpjūčio pabaigos pradėjęs eiti Arūnas Matuzas atviravo, kad vadovauti švietimo įstaigai nusprendė iš idėjos: "Dvidešimt metų dirbau matematikos mokytoju įvairiose mokyklose. Tačiau supratau, kad turiu daug idėjų ir noriu jas įgyvendinti. Todėl nusprendžiau tapti mokyklos vadovu."

Jis nesijaudina, kad mokyklai vadovaus laikinai - tik penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, jis vėl galės dalyvauti konkurse arba toliau dėstys matematiką. "Gerų mokytojų juk visada reikia", - neabejojo pašnekovas.

Jam, kaip ir kitiems pretendentams, teko laikyti vadovų kompetencijų vertinimą, kuris, pasak A. Matuzo, yra kupinas praktinių užduočių.

"Jeigu nesugebi atlikti tokių užduočių, kažin, ar galėtum dirbti vadovo darbą. Tačiau labai sąlygiška kalbėti apie tai, kaip tinkamai išspręsti užduotis. Jeigu pateiki vienos problemos sprendimo būdą, egzaminuotojai pakeičia situaciją ir vėl tenka ieškoti išeities. Žodžiu, situacijos yra begalinės. Pateiksiu vieną pavyzdį: reikia atleisti vieną iš dviejų mokytojų. Klausimas: kokiais kriterijais remsitės, vieną iš jų atleisdamas? Išvardijus kriterijus, egzaminuotojai klausia: kitą dieną mokytojas, kuris liko dirbti, atneša prašymą atleisti iš darbo. Kur ir kaip ieškosi matematikos mokytojo? Atrodo, randi sprendimo būdą, tačiau problema pateikiama iš kitos pusės ir ją vėl tenka spręsti. Blogiausia, kad tu nežinai, ar gerai išsprendei problemą, o gal yra geresnis būdas?" - gūžčiojo pečiais "Smeltės" progimnazijos direktorius.

Jo nuomone, šį testą laikančiam žmogui turėtų būti paaiškinta, kur jis klydo, derėtų dar sykį aptarti situacijas. Tai duotų naudos ir leistų pasiruošti kitam vertinimui. Taip pat galėtų būti rengiami specialūs mokymai.

Vadovams reikia pasitempti

Per vienerius metus, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 6 d., atlikti 393 asmenų, siekiančių eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, kompetencijų vertinimai. Iš jų tik 86 pretendentai (22 proc.) atitiko pakankamo lygio reikalavimus.

Tokį vertinimą, pagal statistiką, išlaikė tik 35 proc. švietimo įstaigos vadovo patirtį turinčių žmonių. Reikalavimus atitiko 30 proc. švietimo įstaigų direktoriaus pavaduotojo patirtį turinčių žmonių, vos 12 proc. pedagoginę patirtį turinčiųjų ir vos 10 proc. vadovo patirties kitose srityse turinčių kandidatų. Vertinimą dažniau išlaiko pretendentai, kuriems yra per penkiasdešimt metų - 27 proc.

Pasak Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, kurioje vyksta pastarieji vertinimai, direktoriaus Vidmanto Jurgaičio, rezultatai nėra geri. "Tačiau manome, kad būsimiems vadovams reikia geriau pasiruošti. Juk reikalavimai švietimo įstaigų vadovams yra gana aukšti, darbas sudėtingas, atsakomybė didelė.

Beje, kiekvienas vertinime dalyvavęs žmogus gauna ataskaitą, kurioje pateikiami vertinimai ir komentarai. Taip pat, pateikiamas priedas su pasiūlymais kelti kvalifikaciją. Kiekvienas pretendentas pakartotinai dalyvauti vertinime gali po pusmečio", - teigė V. Jurgaitis.

Pasak pašnekovo, susitikimuose su savivaldybių atstovais agentūros darbuotojai jiems pataria suformuoti būsimų vadovų grupes ir su jomis kryptingai dirbti. "Toks pavyzdys - Ukmergės savivaldybė, kurioje surinkta 30 žmonių grupė. Jie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo programoje, buvo ruošiami dirbti vadovais. Manau, kad ir Klaipėda bei kitos savivaldybės galėtų pagelbėti savo žmonėms", - aiškino jis.

"Prognozuoti sunku"

Laima PRIŽGINTIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja
Kol kas didelės problemos dėl švietimo įstaigų vadovų neturėjome, tik dėl Lengvosios atletikos mokyklos. Na, o ateitį prognozuoti sunku. Tačiau, girdėjome, kiti miestai, miesteliai ir ypač kaimai tokią problemą jau turi. Šiuo metu įstaigų, kuriose ieškomi vadovai, sąrašas yra labai ilgas.

"Paskelbta 114 konkursų"

Gražvydas KAZAKEVIČIUS, švietimo ir mokslo viceministras
Penkerių metų kadencijos įsigaliojo jau nuo sausio pirmos dienos, tai nėra šių mokslo metų naujiena. 2017 m. birželio 30 d. priimtų Švietimo įstatymo pataisų tikslas buvo padaryti švietimo sistemą skaidresnę, įvedant švietimo įstaigų vadovų kadencijas, įteisinant nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, įtvirtinant Pedagogų etikos kodekso privalomą laikymąsi, nes iki tol galiojusi vadovų atestacija nesuveikė taip, kaip turėjo. Viskas virė per daug uždarame, dažnai savų žmonių rate.
Manome, nauja tvarka leidžia aiškiau apibrėžti atsakomybę, pareigas, kurias mokyklų vadovai turi atlikti. Ji suteikia galimybę šias pareigas užimti naujiems žmonėms. Nebėra taip, kad mokyklos vadovo kėdėje žmogus sėdi metų metus ir net nėra jokio teisinio pagrindo jį atleisti, jeigu jis netinkamai atlieka savo pareigas.
Dabartiniams vadovams neuždrausta pretenduoti kitoms kadencijoms. Be to, savivaldybės galės pasirinkti daugiau tinkamų kandidatų iš vadinamojo vadovų rezervo ir pasiūlyti dalyvauti konkursuose. Parengtas švietimo įstaigų vadovų rezervas - potencialių vadovų bazė, nes rasti tinkamų kandidatų, pripažįstame, nėra taip paprasta dėl įvairių priežasčių: sudėtingo, įvairių vadovavimo kompetencijų reikalaujančio darbo, įtampos, nepakankamai patrauklaus atlyginimo, visuomenės spaudimo ir kt.
Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla registruota kaip neformaliojo švietimo įstaiga, nors pagal savo veiklą labiau panaši ne į ugdymo, o į aukšto sportinio meistriškumo siekiančių asmenų rengimo įstaigą. Gali būti, kad ieškant kandidatų vadovauti šiai mokyklai nėra iki galo įsisąmoninama, jog tai ugdymo įstaiga ir ji skiriasi nuo bet kurios kitos ne ugdymo įstaigos. O galbūt priežastis dar ir ta, kad pretendentų ieškoma iš inercijos labai siaurame rate.
Šiuo metu yra paskelbta 114 konkursų į švietimo įstaigų vadovų pareigas. Dar daugiau žmonių yra įsivertinę kompetencijas ir jau šiandien yra potencialūs kandidatai į vadovus. Bet jie konkursuose į mokyklų vadovus dėl kažkokių priežasčių nedalyvauja.