Kas trečias mokinys mokykloje jaučiasi pašalinis, kas antras - kenčia patyčias

Kas trečias (31 proc.) mokinys mokykloje jaučiasi vienišas, kas trečias (31 proc.) - nepritampa, dar daugiau (34 proc.) teigia, kad mokykloje jaučiasi nejaukiai, ne savo vietoje.

Kaip parodė trečiadienį Vyriausybėje Lietuvos merams pristatytas Švietimo kokybės žemėlapis, Lietuvos mokinių savijauta - ypač prasta, pagal tai, kaip jaučiasi, mūsų vaikai užima 5 vietą nuo galo iš visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.

„Situacija tikrai yra liūdna. Manau, tai ir mokyklos, ir visos mūsų visuomenės problema“, - Eltai sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, akcentuodama, kad emocinis klimatas, kokį mes kuriame namuose, savo aplinkoje, atsispindi mokykloje.

Kaip pabrėžė ministrė, mokyklos bendruomenė - tai ne tik mokytojai, bet ir mokyklų vadovai, tėvai, vaikai.

„Jeigu tėvai negerbia mokytojų ir tai mato vaikai, jeigu vadovai negerbia mokytojų, mokytojai - vaikų ir atvirkščiai, visa tai išvirsta į visos bendruomenės iššūkį ir problemą. Turime visi atsakingai elgtis ir suteikti visą reikiamą pagalbą mokyklai, kad tai keistųsi“, - sakė J. Petrauskienė.

Pasak ministrės, tam pasitarnaus pateiktos Švietimo įstatymo pataisos, revencinės programos, nevyriausybinių organizacijų, kaip „Vaikų linija“, veikla.

„Mes turime investuoti, kad mokytojų pasirengimas mokyklose spręsti konfliktines situacijas stiprėtų“, - pridūrė ministrė.

Daugiau kaip pusėje savivaldybių bent 20 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo matematikos lygio, net mažiau nei trečdalyje savivaldybių beveik visi mokiniai pasiekia patenkinamą lietuvių kalbos lygį, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos atlikta analizė, trečiadienį Vyriausybėje pristatyta savivaldybių merams.

Kaip matyti Švietimo kokybės žemėlapyje, pagal mokinių matematikos pasiekimus labiausiai atsilieka Švenčionių, Ignalinos, Visagino, Elektrėnų, Akmenės ir Birštono savivaldybės.

Lietuvių kalbos pasiekimai prasčiausi Druskininkų, Šalčininkų, Švenčionių, Ignalinos, Visagino, Rokiškio savivaldybėse.

Net 27 savivaldybėse vidutinis mokinių skaičius 5-8 klasėse neperkopia 15.

„Reikėtų sau atsakyti, į ką mes investuojame - į ūkį ir administravimą ar į ugdymo kokybę. Negalim nematyti to, kad kai kurios savivaldybės į ūkį ir administravimą investuoja tris kartus daugiau nei į vaikų išsilavinimą“, - atkreipė dėmesį švietimo ir mokslo ministrė.

Pasak J. Petrauskienės, reikalingos bendros pastangos su savivaldybėmis, kad skirtumai savivaldybėse būtų mažesni.

Kaip parodė ŠMM apibendrinti duomenys, kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų 2 papildomų mokslo metų.

Net ketvirtadalis mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo ir skaitymo gebėjimų srityse.

Lietuvoje pasiekimų skirtumai - vieni didžiausių iš visų 72 ekonominio bendradarbiavimo bendrijos narių, Lietuva yra nutolusi 55 vietoje ir stipriai atsilieka nuo vidurkio.

Kaip po ministrės pasisakymo sakė Alytaus meras, ne paslaptis, kad švietimo srityje Lietuvoje prastai, bet kad taip - merai nesitikėjo.