Kas devalvavo aukštąjį mokslą?

Klaidingus motyvus, kuriais vadovaudamiesi abiturientai plūsta į aukštojo mokslo įstaigas, trumpai galima įvardyti pasenusiais stereotipais. Tačiau kokie yra teisingi kriterijai, turintys tik išskirtinę, mažąją, dalį moksleivių atvesti į universitetus? Kam iš tikrųjų yra skirta aukštojo mokslo įstaiga?

"Vien dėl to, kad turėtum darbą, aukštojo mokslo siekti nereikia", - teigia šalies gabius vaikus lavinančios Nacionalinės moksleivių akademijos vadovas, Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Leonas Narkevičius. "Universitetų reitingai sudaryti labiau iš akademinės pusės, o tarp jos ir darbo darbinės aplinkos yra didelis atotrūkis", - sako Lietuvos moksleivių sąjungos vadovas Vygintas Eidėnas. "Studijų pasirinkimą reikėtų pradėti nuo savo pomėgių ir galimybių įvertinimo", - jam antrina Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Vieni studijuoja ir dirba, kiti studentauja ir tampa bedarbiais

Kokiais pagrindiniais kriterijais vadovaujantis moksleiviai turėtų rinktis profesiją? "Kur širdis traukia, - trumpai atsako Nacionalinės moksleivių akademijos vadovas L. Narkevičius. - Dažna ir didelė klaida yra rinktis specialybę pagal populiarumą arba manant, kad ji suteiks "pelningą darbą". Nebus pelningas tas darbas, jeigu dirbsi ne iš širdies, tai, kas ne prie širdies."

Sunku aštuoniolikmečiui nuspręsti, koks darbas jam bus prie širdies, tačiau sritis, kuri jį traukia, vis tiek jam jau žinoma, sako pokalbininkas: "Retas matematikas susipainiojęs patrauks studijuoti filologijos, ir atvirkščiai. Na, o jeigu jau studijuodamas pamatei, kad ne į tą programą įstojai, tai drąsiai keisk ją ir eik studijuoti to, ką norėtum dirbti."

Kitas svarbus klausimas, kurį turėtų sau pateikti moksleivis: ar esu tai specialybei gabus? "Reikia savikritikos. Gal ir norėtum būti daktaru, bet chemijos nemėgsti, arba svajoji apie žurnalistiką, o sakinio be klaidų neparašai. Kai dabar skaitau žinias interneto portaluose, tai net man, matematikui, norisi griebti raudoną tušinuką. Akivaizdu, kad kai kurie žmonės daro tai, ko nesugeba", - sakė L. Narkevičius.

Jaunus šalies talentus ugdantis pedagogas nepatartų skubėti išvykti į užsienį: "Bakalaurą vis dėlto geriau baigti Lietuvoje. 18-19 metų žmogus dar iš esmės yra vaikas. Kai tos šaknys sustiprės, tuomet galima ir persodinti - pavyzdžiui, magistrantūrą studijuoti užsienyje. Ir pasirinkimas didesnis, ir pasaulio pamatyti, žinoma, reikia."

Vertindamas studijų Lietuvoje kokybę pokalbininkas nebuvo kategoriškas: "To paties universiteto studentai gali įvertinti kardinaliai priešingai: vienam viskas tinka, kitam - viskas absoliučiai blogai. Gal jis tiesiog tinginys, kas žino? O gal per daug nori? Sunku pasakyti. Ne, norėti daug nėra blogai, jeigu žmogus vertas Kembridžo, tai, be abejonės, jam ir vertėtų iš karto ten važiuoti ir mokytis. Tačiau tokių Lietuvoje yra vienas kitas. Jeigu kalbame apie plačiąją masę, tai mūsų universitetai pakankamai aukšto lygio."

L. Narkevičius pritarė minčiai, jog renkantis aukštojo mokslo įstaigą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas joje dėsto, tačiau pridūrė, kad abiturientams tą padaryti gana sunku: "Magistrai, doktorantai jau žino, su kuo turės reikalų, tačiau mokiniui tikrai sunku spręsti pagal šį kriterijų."

Ką turi žinoti moksleivis prieš pasirinkdamas universitetą, o ne kolegiją ar amatų mokyklą?

"Reikėtų žinoti du svarbius dalykus. Pirma - kad universitetą reikia rinktis tuomet, kai savo gyvenimą, savo ateitį ketini susieti su akademine veikla: žadi studijuoti magistrantrūrą, doktorantūrą, paskui gal likti dirbti universitete ir pan. Antras dalykas - nori dirbti darbą, kurio dirbti, nebaigęs aukštojo universitetinio mokslo, tiesiog negali: tarkime, nori būti gydytojas, biochemikas, mokytojas ir pan. Vien dėl to, kad turėtum darbą, aukštojo mokslo siekti nereikia. Toks požiūris, kad be aukštojo išsilavinimo neturėsi darbo, yra didelė kvailystė! Pas gerą amatininką ir dabar driekiasi eilės. Pasakysiu asmeninį pavyzdį: pusę metų laukiau eilėje pas vieną statybininką, kad man židinį sodyboje pastatytų. Jam ir į Norvegiją važiuot nereikia - sako, ten daugiau gauni, bet daugiau ir išleidi, be to, viskas svetima, o čia - namai. Kitose šalyse tik maždaug apie 30 proc. abiturientų renkasi universitetines studijas, o visi kiti normaliai žiūri į kolegijas, profesijos mokyklas."

Kiekvienais metais, kai į darbo rinką pasipila absolventai su aukštojo mokslo diplomais, žiniasklaidoje skaitome tuos pačius jų skundus: "Mes negauname darbo", tarsi tą darbą jiems kas nors turėtų paduoti, - stebėjosi pokalbininkas. - Negauna, nes studijuodami nesuko sau dėl to galvos. Vieni studijuoja ir dirba, kiti studentauja ir baigia neturėdami jokios praktikos. Sąmoningi studentai jau pirmame kurse ieško, kur savo jėgas ir žinias praktiškai išbandyti, todėl baigę jau turi patirties."

Ką duoda universitetas?

"Duoda tik tiems, kurie ateina žinodami, ką jie nori pasiimti, - atsakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Vygintas Eidėnas ir apgailestavo, kad didelė dalis mokinių į aukštąją vis dar ateina tik diplomo. - Universitetas duoda akademinių žinių ir tikro gyvenimo supratimą, kuris reikalauja pačiam save motyvuoti ir pačiam ieškoti informacijos."

ORIENTYRAI. V. Eidėnas nepataria per daug sureikšminti reitingų, nes jie sudaromi labiau iš akademinės pusės, o tarp jos ir darbinės aplinkos yra didelis atotrūkis. Valdemaro ANTROPIKO nuotr.

Tai, kad į universitetus stojama klaidingai manant, jog diplomas ateityje parūpins darbo, anot V. Eidėno, devalvuoja aukštąjį mokslą: "Tą rodo ir faktas, kad dabar darbdaviui jau nebeužtenka vieno bakalauro, reikia dviejų ir dar magistro."

Anot pokalbininko, aukštojo mokslo masiškai siekiama dėl stereotipų, spaudimo iš tėvų, kurie kartais nežino, kad juose suteikiama akademinių žinių, kurių ne visiems darbdaviams reikia. Be to, pačiose mokyklose per mažai informacijos, kam švietimas iš esmės reikalingas: mokomasi tik iš eigos, kad taip reikia.

Kokie aspektai sufleruoja aukštą universiteto studijų kokybę? Ar verta paisyti reitingų?

Reitingai sudaromi labiau iš akademinės pusės, o tarp jos ir darbo darbinės aplinkos yra didelis atotrūkis. Tai, ką skelbia patys universitetai savo tinklalapiuose, irgi nedaug pasako, nes jie ne viską suinteresuoti skelbti. Pavyzdžiui, abiturientas neranda informacijos (arba jos labai mažai) apie dėstytojus, apie tai, kokios perspektyvos jų laukia pabaigus. Netgi "Litexpo" studijų parodoje apie universitetus pasakoja pirmakursiai... Verčiau pasikalbėti su kuo daugiau trečio, ketvirto kurso studentų, kurie jau gali paaiškinti, kuo po studijų galėsi pasigirti.

Kas slypi po pavadinimu?

TIKSLAS. "Renkantis mokymosi kelią po mokyklos, prioritetas turėtų būti norimos įgyti žinios ir įgūdžiai, o ne gaunamas baigimo dokumentas", - akcentavo D. Dikšaitis.

"Studijų pasirinkimas prasideda nuo savo pomėgių ir galimybių įvertinimo, - trumpai konstatavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis. - Svarbiausia - pasirinkti, ką studijuoti bus įdomu, todėl verčiau pasigilinti, kas slypi po studijų krypčių pavadinimais - kas iš tiesų bus dėstoma konkrečioje studijų programoje."

Studentų atstovas atkreipia mokinių dėmesį, kad be AIKOS sistemos, kurioje galima išsamiai susipažinti su studijų programomis, be karjeros centrų ir pačių aukštųjų mokyklų konsultacijų, apie tai, ko tikėtis konkrečioje institucijoje, gali papasakoti studentų atstovybės nariai bei absolventai. "Juk ir ta pati vadyba Lietuvoje dėstoma įvairiai, tad rinktis yra iš ko. Patartina daugiau dėmesio skirti aukštajai, kuri suteikia skirtingas specializacijas - kuo daugiau žinių iš skirtingų sričių, tuo didesnis lankstumas ir konkurencingumas darbo rinkoje. Dėl tos pačios priežasties patrauklesnės gali būti aukštosios, kuriose galima studijuoti gretutines studijas, pavyzdžiui, ekonomiką ir psichologiją. Taip pat galima pasidomėti profesūra, atsiliepimais apie dėstytojus ir jų pedagogine, moksline veikla."

Kitas svarbus momentas, anot D. Dikšaičio, yra bibliotekos, bendrabučiai ir kiti infrastruktūros elementai, kurie studijuojant turi didelės įtakos komfortui, produktyvumui. Nereikėtų pamiršti ir socialinės aplinkos: "Studijos aukštojoje mokykloje yra daugiau, nei tik mokymasis - tai erdvė atskleisti savo asmeninius gebėjimus, pomėgius, užmegzti ryšius. Todėl pridėtinės vertės gali suteikti aukštosios erdvėje vykstanti meninė, sportinė veikla, taip pat ir dalyvavimas studentų savivaldoje."

Pokalbininkas neabejojo, kad renkantis studijas būtina atkreipti dėmesį ir į karjeros perspektyvas bei darbo rinkos tendencijas, tačiau pabrėžė, jog klaida tikėtis, kad universiteto diplomas savaime atneš sėkmę tolesniame gyvenime. "Galiausiai, jeigu mokslas neatitiks lūkesčių, nereikia bijoti keisti sprendimo. Studijuojant nuo žemiausios pakopos valstybė suteikia galimybę nemokamai siekti vieno vienos rūšies išsilavinimo", - priminė D. Dikšaitis.

Paklaustas, kokie yra studijų Lietuvoje pranašumai, palyginti su užsienio mokslo įstaigomis, D. Dikšaitis vienareikšmiško atsakymo nepateikė: "Lietuva priklauso Europos aukštojo mokslo erdvei, taigi čia, taip pat, kaip ir kitose Europos šalyse, tarptautinės ekspertų grupės atlieka studijų programų vertinimą ir akreditavimą, taip pat ir vykdo išorinį vertinimą - studijų sąlygų, infrastruktūros. Tai suteikia galimybę palyginti studijas konkrečiose Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Studijos užsienyje reiškia visai kitos kultūrinės aplinkos, kito gyvenimo būdo pasirinkimą keleriems metams. Kiekvienas būsimas studentas pats sprendžia, ar jam reikia šios patirties ir ar ji būtinai turi būti įgyjama per studijas.

Kalbant apie studijų programas, galbūt užsienyje yra didesnis jų pasirinkimas, tačiau kokybinis skirtumas labai priklauso nuo konkretaus pasirinkimo. Pavyzdžiui, Lietuvoje puikiai ruošiami technologinių, kitų sričių specialistai. Taigi studijos užsienyje savaime nėra geresnis pasirinkimas - jis toks tampa tik labai atsakingai išanalizavus situaciją ir pasvėrus galimybes."

Pasak D. Dikšaičio, atsakyti bendrai, ar mūsų šalyje studijų kokybė gerėja, gana sudėtinga, nes ši sąvoka apima ir mokymo programas, ir studentų buitį, tačiau studentų atstovai jaučia, kad situacija Lietuvoje gerėja: "Jau vien tai, kad įgyvendinamas į studentus orientuotų studijų modelis, atveria galimybių tobulėti. Pavyzdžiui, studentai įtraukiami į aukštojo mokslo institucijų valdymą, todėl tampa girdimi, į jų poreikius atsižvelgiama."

KOMENTARAS

Greta VAITKEVIČIŪTĖ, LCC tarptautinio universiteto tarptautinio verslo administravimo specialybės III kurso studentė:

"Man keista, kai diplomuoti specialistai skundžiasi, jog nėra darbo. Jeigu gerai baigi studijas ir esi stipri asmenybė, gali rinktis net iš kelių variantų. Aš dirbu nuo pirmo kurso, ir šis darbas yra susijęs su būsima specialybe. Universitete yra Karjeros centras, ir norintys studentai gali užsiregistruoti bei sulaukti darbdavių pasiūlymų; kas savaitę jų atsiranda vis naujų. Mokiniams patarčiau kuo anksčiau apsispręsti dėl profesijos ir koncentruotis toje srityje. Aš jau 9 klasėje žinojau, ką studijuosiu ir kur, todėl stipriai mokiausi anglų ir matematiką. Kaip pasirinkau universitetą? Mano sesuo jį baigė, tad gavau informaciją iš pirmų lūpų. Pasirinkimo kriterijai - tarptautinė bendruomenė, mokslas anglų kalba, daugelis dėstytojų - iš Amerikos, įdomi studijų programa, darbo perspektyvos. Mano sesuo rinkosi iš keleto pasiūlymų ir iki šiol yra patenkinta. Be to, LCC maža bendruomenė, kiekvienas studentas yra matomas, globojamas. Ir čia jauki aplinka.

***************************

DAŽNIAUSIAI KYLANTYS KLAUSIMAI

Kas negali pretenduoti į nemokamą vietą

Į valstybės finansuojamas vietas pretenduoti neturi teisės asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis; asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas).

Ar į mokamas vietas yra konkursai?

Konkursinės eilės sudaromos tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas.

Kada reikia sumokėti už mokslą?

Aukštosios mokyklos gali prašyti sumokėti už studijas prieš prasidedant mokslo metams, bet paprastai tą padaryti reikalaujama per pirmąsias dvi studijų savaites. Kai kurios mokyklos leidžia sumokėti dalimis.

Kada galima gauti paskolą studijoms?

Valstybė yra įsipareigojusi sudaryti galimybę paimti valstybės remiamą paskolą studijoms rugsėjo pradžioje. Aukštosiose mokyklose įprasta, kad paskolos tvarkymo laikotarpiu mokestis už studijas nukeliamas iki tam tikro laiko.

KAS NAUJO?

* Vyriausybė yra patvirtinusi valstybės finansavimą 2013 m. pirmakursių studijoms pagal studijų sritis. Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams - 1,8 mln. litų, meno studijoms - 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams - 3,9 mln. litų, fiziniams mokslams - 2,7 mln.

* Stojantieji į privačias aukštąsias mokyklas gaus studijų stipendijas, pakeisiančias "studijų krepšelius", tačiau dydžiu prilygstančias pastariesiems.

* Nuo 2013 m. mokyklinį menų brandos egzaminą abiturientai laikys pagal naujai parengtą Menų brandos egzamino programą, patvirtintą 2011 m. Šis egzaminas prasidėjo kovo 8 d. ir baigsis gegužės 29 d.

*************

BENDRASIS PRIĖMIMAS VYKS

* Stojantieji prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose galės pildyti LAMA BPO informacinėje sistemoje nuo birželio 1 d. iki liepos 23 d. 17 val.

* Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks birželio 19 d. - liepos 5 d.

* Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimas studijuoti bus paskelbtas liepos 27 d. iki 12 val., antrojo etapo - rugpjūčio 6 d. iki 17 val.

Po pagrindinio priėmimo likus laisvų studijų vietų, bus organizuojamas papildomas priėmimas, kurio kvietimas studijuoti bus skelbiamas rugpjūčio 11 d. iki 17 val.

**************

TIK SKAIČIAI

2012 m. stojančiųjų buvo 43 921, iš jų tais metais baigę bendrojo lavinimo mokyklas - 25 380;

į įvairias studijų programas pareikšta 284 108 pageidavimų;

į universitetines studijų programas pareikšta 170 200 pageidavimų.

***

POPULIARIAUSIOS UNIVERSITETINĖS STUDIJOS

(2012 m. pirmu pageidavimu)

socialiniai mokslai 11 819

humanitariniai mokslai 2 502

fiziniai mokslai 1 654

biomedicinos mokslai 4 560

technologijos mokslai 3 305

menai 1 254

***

2012 m. populiariausios universitetų studijų programos tarp stojančiųjų (pirmu pageidavimu)

1. Medicina. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. 795

2. Ekonomika. Vilniaus universitetas. 543

3. Teisė. Vilniaus universitetas. 525

4. Medicina. Vilniaus universitetas. 521

5. Politikos mokslai. Vilniaus universitetas. 417

6. Kūrybinės industrijos. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 417

7. Teisė ir muitinės veikla. Mykolo Romerio universitetas. 378

8. Odontologija. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. 377

9. Psichologija Vilniaus universitetas. 319

10. Transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 313

************

PALYGINKIME

UNIVERSITETAS: studijų trukmė - 4 metai, pobūdis - akademinės teorijos, analitiniai tyrimai.

Stojant sudaroma eilė pagal vidurinio ugdymo programos baigimo rezultatus. Valstybės finansavimą galima gauti stojant tiek į nuolatines, tiek į ištęstines studijas. Studentai gali pretenduoti į valstybės skiriamas 390 Lt mėnesines socialines (jeigu šeimos pajamos mažos) ir skatinamąsias, taip pat tikslines stipendijas.

KOLEGIJA: 3 metai; teorija ir profesinių įgūdžių formavimas. Eilė, finansavimas, stipendijos - kaip ir universitetuose.

PROFESINĖ MOKYKLA: 1-2 metai; profesinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymas; mokslas finansuojamas valstybės lėšomis, mokamos stipendijos, skiriama materialinė parama.

************

* Bendrajame priėmime dalyvaujantys stojantieji vienu metu gali pretenduoti į valstybės finansuojamas universitetinių ir koleginių studijų programas.

Daugiau informacijos - www.lamabpo.lt

Mokiniams patartina pasikalbėti su kuo daugiau trečio, ketvirto kurso studentų, kurie jau gali paaiškinti, kuo po studijų konkrečių galėsi pasigirti.