Kaip tampama politikais

Kokių lūkesčių vedini jaunuoliai renkasi šią specialybę, "Vakarų ekspresas" pasiteiravo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto politologijos specialybės ketvirtakursių Aleksejaus Tereščenko, Žydrūnės Žiemelytės ir Eglės Masaitytės.

Aleksej: Nesu toks naivus, kad tikėčiausi iš karto patekti į Seimą ar pretenduočiau būti šalies prezidentu. Stodamas įsivaizdavau, kad tai bus puiki galimybė išsiaiškinti, kaip veikia politiniai procesai mūsų šalyje ir kokia yra dabartinė padėtis. Šiek tiek pasigedau dabartinės politinės padėties analizės ir vertinimo. Tačiau nepaisant to, man pavyko susidėlioti pagrindinius taškus.

Eglė: Jau mokykloje susidomėjau politologija, todėl niekam nebuvo jokios nuostabos, kad pasirinkau būtent šią specialybę.

Žydrūnė: O aš į šią specialybę patekau atsitiktinai. Norėjau stoti į teisę, bet rezultatai nebuvo tokie geri. Politologija buvo paskutinėje vietoje. Dabar, kai kam nors pasakau, kad studijuoju politologiją, daugelis žiūri pagarbiai, nes tai asocijuojasi su Seimu, prezidentūra.

Siejate savo ateitį su didžiąja politika?

Žydrūnė: Žinoma, kaip ir daugeliui žmonių baigus mokslus norėtųsi dirbti pagal specialybę. Diplomuotai politologei nesinorėtų dirbti pardavėja. Mano nuomone, Klaipėdos universitete politologijos mokslai yra labiau orientuoti paruošti politikos apžvalgininkus, kritikus, vertintojus, bet ne politikus.

Aleksej: Mes negauname amato, tampame plataus profilio specialistais, todėl kaip ir nėra ribų, kur galėtume dirbti. Vieni, baigę mokslus, pasuka į politiką, kiti pasilieka universitete dirbti dėstytojais, treti dirba viešųjų ryšių srityje...

Jūsų nuomone, tam, kad taptum geru politiku, pakanka asmeninių savybių ar būtinos specialios studijos?

Žydrūnė: Manau, kad svarbiausia yra žmogaus asmeninės savybės.

Aleksej: Mokslai irgi padeda. Žinoma, jei universitete įgytų žinių žmogus nemoka panaudoti praktiškai, tai tos žinios nevertingos. Tačiau jei turintis žinių ir gebantis jas pritaikyti žmogus dar yra ir charizmatiškas, aktyvus ir trykštantis entuziazmu, turintis tikslą, - jam kelias į politiką atviras.

Bene daugiausiai politikoje pasiekė jūsų specialybę Klaipėdos universitete baigę susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Seimo narė Agnė Bilotaitė. Ar jums tai - kelrodės žvaigždės?

Žydrūnė: Kai kurie dėstytojai akcentuoja, kad štai šitame suole sėdėjo Eligijus Masiulis ar Agnė Bilotaitė, tačiau negaliu sakyti, kad universitete sklando jų legenda. Žinoma, tai suteikia šiai specialybei pridėtinės vertės.

Aleksej: Žinoma, šiek tiek padeda save motyvuoti tai, kad tą pačią specialybę baigęs E. Masiulis dabar jau yra susisiekimo ministras, tačiau per daug nesureikšminu. Užtenka pasižiūrėti, kiek Seime sėdi žmonių, kurie yra baigę politologijos mokslus - vos keli. Tad tikėtis, kad baigęs politologiją iš karto tapsi politiku, būtų naivu.

Žydrūnė: Juolab kad dabar naujausia mada: politikai - šoumenai.

Manote, kad šou verslo atstovams Seime ne vieta?

Aleksej: Galėčiau dar pateisinti Arūno Valinsko buvimą Seime, nes jis turi teisininko išsilavinimą. Kitas klausimas, kiek jis turi teisinės praktikos. Tačiau tai, kad šoumenai tampa politikais, tik parodo, kad Lietuvoje žmonių politinis subrendimas yra gana menkas. Juk žmonės vis dar balsuoja už "matytus veidus" arba "girdėtas pavardes".

Žydrūnė: Dabar Lietuvoje politikai labai manipuliuoja žmonių emocijomis, specialiai kuria skandalus, kaip Antano Nedzinsko vestuvės.

Eglė: Bet tai taip banalu. Politikai šitaip elgdamiesi tiesiog sumenkina aukščiausios valdžios įvaizdį ir ši profesija nebėra prestižinė. Kitose valstybėse tikrai neišgirsi ir nepamatysi tokių banalių laidų apie politikus, kaip yra pas mus.

Ar tai neverčia jūsų nusivilti savo pasirinkimu?

Aleksej: Kaip tik skatina dirbti dar daugiau, nes reikia keisti dabartinį politinį šou į tikrą politiką.

Kaip vertinate dabartinę politinę situaciją Lietuvoje?

Žydrūnė: Pastebiu, kad dabar politikai vengia tiesiogiai bendrauti su savo rinkėjais. Pasitenkinama skrajutėmis ir plakatais. Kiek pinigų išmetama makulatūrai.

Aleksej: Nėra atskaitomybės. Juk tautos išrinktasis turėtų atsiskaityti prieš liaudį - ką gero nuveikė. Kiek teko domėtis, nei Seimo nariai, nei Savivaldos atstovai nerengia jokių atsiskaitymo susirinkimų su savo rinkėjais.

Eglė: Netiesa. Seimo nariai per savaitę vieną dieną skiria kelias valandas, kad susitiktų su gyventojais. Aš atlikau praktiką pas Seimo narį Algirdą Sysą - jis tikrai turi tokius susitikimus su gyventojais ir išklauso jų problemas bei stengiasi padėti.

Aleksej: Tačiau kiek realiai žmonių gali užeiti per vieną dieną pas Seimo narį? Daugiausia 10. Aš kalbu apie tai, kad kas kelis mėnesius reikėtų daryti masiškus susitikimus su visais savo rinkėjais. Kas buvo nuveikta, kokie projektai vykdomi šiuo metu, kas stringa, kodėl? Žmonės pasigenda tokių elementarių ir banalių dalykų.

Žydrūnė: Žmonės nebesusigaudo tokioje gausybėje partijų, net neskiria, kas yra kairieji, kas dešinieji.

Eglė: Iš partijos pavadinimo nebeaišku, kuriai srovei ir kuriai ideologijai ji priklauso. Bet Lietuvoje galioja daugiapartinė sistema, kad kas nors keistųsi, reikėtų keisti Konstituciją.

Aleksej: Pastebiu, kad dabar žmonės yra labai nusivylę politinėmis partijomis. O politikoje nėra atsinaujinimo. Sėdi tie patys žmonės, kurie jau yra išnaudoję savo ambicijų rezervą, ir nieko nebesiekia, o tik kabinasi už Seimo nario vardo. Garsiai skamba, ir tiek.

Bet tai jau taip visiems įprasta, kad sunku tikėtis, jog dar galima ką nors pakeisti.

Aleksej: Gana sunku, bet įmanoma. Tiesiog reikia daugiau jaunų žmonių politikoje.

Manote, kad jaunystės pakanka?

Eglė: Manau, kad labiausiai trūksta žmonių, kurie yra tikrai nusiteikę dirbti ir būti atsakingi už savo žodžius ir pažadus.

O kaip patikrinti? Juk iš pradžių einantys į politiką visi tokie ir atrodo. Gal tiesiog Seime yra tokia terpė, kurioje visi greitai sugenda?

Aleksej: Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus jau yra supuvęs iš vidaus.

Ar turite savo favoritus tarp Lietuvos ar užsienio politikų?

Aleksej: Nemanau, kad politikoje būtų galima rinkti favoritus. Galima nebent prijausti kuriai nors politinei srovei. Čiagi ne sportas, kad galėtum sirgti už tuos, kurie geriau žaidžia. Politikoje viskas labai laikina - šiandien šitą garbina, o rytoj jis jau gali prisidirbti ir pradės garbinti kitą...

Išlaikysite egzaminus, parašysite bakalauro darbą - ir kas toliau?

Aleksej: Toliau - magistrantūros studijos.

Žydrūnė: Politologija - toks nekonkretus mokslas. Todėl daugelis baigę bakalaurą renkasi konkretesnės specialybės magistrantūros studijas, pavyzdžiui, teisę, ekonomiką, vadybą.

Ar yra koks nors aiškus planas, kokius žingsnius reikia daryti, kad galų gale patektum į didžiąją politiką?

Eglė: Reikia pradėti nuo mažų žingsnelių - tapti kurio nors politiko padėjėju ir eiti savo tikslo link. Nes jei pradėsi nuo didelių, greitai gali nukristi.

Aleksej: Schema yra aiški, bet ji negali būti visiems taikoma. Kai kuriuos laiptelius gali ir peršokti...

"Mūsų absolventai dar papildys Seimo narių ir ministrų gretas"

Saulius ŠILIAUSKAS, KU SMF Politologijos katedros vedėjas
Neturime konkrečių tyrimų, paremtų statistika, bet galiu pasakyti, kad nepaisant dabartinio politikos neprestižiškumo, pastaruosius 10 metų politologijos specialybė, kaip ir kiti socialiniai mokslai, yra viena iš populiaresnių. Be Klaipėdos universiteto, šios specialybės bakalaurus rengia dar dvi Lietuvos aukštosios mokyklos, tačiau mūsų universitete, ko gero, didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos politinei sistemai, minčiai, partijoms.

Mūsų tikslas - kad politologijos studijas baigęs jaunuolis galėtų analizuoti ir vertinti politinius procesus ir Lietuvos, ir pasauliniame kontekste. Šias studijas baigę jaunuoliai įgyja platų bazinį socialinį - humanitarinį išsilavinimą. Manau, kad to pasirengimo pakanka lengvai adaptuotis tolesnėse magistrantūros studijose.

Mūsų katedra į politologijos specialybę kasmet priima po 25 studentus. Ši specialybė prisideda prie politinės kultūros lygio pakėlimo Lietuvoje. Galime džiaugtis, kad susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bei Seimo narė Agnė Bilotaitė buvo mūsų absolventai. Tačiau juokaujame, kad nurimsime tuomet, kai iš mūsų absolventų turėsime bent pretendentą į Lietuvos prezidentus. Ir dabar turime ryškių ir aktyvių studentų, tad nenustebčiau, kad artimiausią dešimtmetį jie papildys Seimo narių ir ministrų gretas.

"Politologijos studijų dėka nesu "neaišku iš kur atėjusi" Seimo narė

Agnė BILOTAITĖ, Seimo narė
Rinkdamasi politologijos specialybę negalvojau, kad tapsiu politike. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad politologijos studentai yra būsimieji politikai. Studijuodama aš savo karjerą siejau su akademiniais reikalais, politikos analize, apžvalgininko profesija. Tačiau studijų metais įsitraukiau į visuomeninę veiklą - ir mane pastebėjo. Tačiau tai nebuvo iš karto - reikia suvokti, kad pirma reikia užaugti iki tam tikro lygio tiek žiniomis, tiek protu, kad galėtum eiti į didžiąją politiką. Galų gale turi užaugti žmonių akyse, kad jie tavimi pasitikėtų.

Klaipėdos universiteto politologijos studijas prisimenu su nostalgija - ir pačios studijos buvo įdomios bei naudingos, ir Klaipėdos universiteto dvasia ypatinga - turbūt niekur kitur nėra tokio betarpiško bendravimo tarp studentų ir dėstytojų. Šios studijos dabar man leidžia tvirtai jaustis Seime, nes aš nesu "neaišku iš kur atėjusi", o suvokiu politinius procesus ir galiu juos analizuoti.