Kaip rinktis būsimą profesiją

Laura Čeber knygoje „Būk, kuo nori būti“ nagrinėja, kaip atrasti savo pašaukimą.

Pomėgių išaukštinimas

Renkantis profesiją atsižvelgti į savo pomėgius, aistras ir hobį yra būtina. Tačiau reikėtų nepamiršti sugretinti šiandienos pomėgius su mintyse susikurta savo asmenybės vizija. Pagalvoti, ar tai, ką mėgstate šiandien, atitinka tai, kokį save įsivaizduojate ateityje. Tarkim, jei jums šiandien patinka fotografuoti (o fotografuoti patinka labai daug kam), tai nereiškia, kad fotografo specialybė atitiks jūsų įsivaizduojamos asmenybės viziją - kokio nors kostiumuoto, finansiškai klestinčio vyro, žengiančio į savo įmonės susirinkimų salę paskutiniame dangoraižio aukšte. Jeigu jums patinka laiką leisti prie muzikos instrumento, tai nereiškia, kad tapimas muzikantu, muzikos mokytoju įgyvendins taip siekiamą finansinės laisvės troškimą. Kartais tai, ką darome laisvalaikiu, tėra būdas pabėgti nuo rutinos ir užsiimti miela veikla. Bet tai nebūtinai yra mūsų pašaukimas.

Prestižo siekimas

Kitas kraštutinumas renkantis specialybę - kad galvojame vien apie tai, ar ji yra prestižinė ir ar pavyks gerai uždirbti. Galbūt odontologo darbas ir pelningas, bet jei jo nemėgsite ir neturėsite pašaukimo, niekada iš jo ir neuždirbsite. Turbūt net susigadinsite reputaciją dėl savo neatidumo. Bet galbūt laukiant eilėje pas odontologą jums iš tiesų patiko ten tvyrantis, niekur kitur neužuodžiamas kvapas, žavėjo gydytojų kruopštumas, įrankių žvangėjimas ir grąžto sukimosi garsai? Tada verta pagalvoti, nes tai tegali patikti žmogui, turinčiam tam tikrą pašaukimą.

Visuomenės spaudimas

Dar visai neseniai, prasitarę, kad po mokyklos norėtumėte metus laiko pailsėti, apgalvoti savo gyvenimo tikslus ir niekur nestoti, galėjote būti visiškai nesuprasti. Tačiau gap year reiškinys smarkiai populiarėja ir Lietuvoje. Kodėl turėtumėte atsisakyti minties, kuri jus užvaldžiusi, daryti tai, ką norite daryti, o imtis to, ko pagal įprastą praktiką neva reikia? Visuomenėje ir taip per daug pilkų kareivėlių, ką nors darančių tik dėl kažkieno sugalvotos sistemos. Neįtikėtina, bet ne tiek ir mažai turtingiausiais tituluojamų planetos žmonių yra nebaigę ne tik universiteto, bet ir mokyklos! Verta įsiklausyti, ką diktuoja vidinis balsas, ir atsispirti visuomenės spaudimui.

Tėvų nuomonė

Renkantis specialybę būtina atsiriboti nuo bet kokių mąstymo stereotipų, atrasti savo asmeninę formulę: pažinti save, pagalvoti, kuris pasirinktas kelias augintų jus kaip asmenybę, o ne viskuo nepatenkintą pilietį, velkantį neišsipildžiusių lūkesčių naštą. Svarbu nepasiduoti vienašališkai tėvų įtakai ir žinojimui, kuo jūs turite tapti. Nebūdami pakankamai stiprūs, mes pasiduodame tėvų sprendimui, nes manome, kad nesėkmės atveju atsakomybę dėl netinkamo pasirinkimo galėsime pasidalyti su jais. Juk dėl jų klaidos patyrėme nesėkmę! Bet ar dėl to gyvenimas taps laimingesnis? Jei verta suklysti, tai tik dėl savo, o ne dėl kitų sprendimo. Verta suklysti tik dėl to, kad norėjome būti savo gyvenimo išradėjais, o ne primestų dogmų vykdytojais.