Kaip išsirinkti tinkamą profesiją?

- Kas lemia tai, kad Lietuvoje vos 25 proc. jaunuolių nė nežino, kokias studijas ir karjeros kryptį norėtų gyvenime pasirinkti? - „Vakaro žinios“ paklausė vaikų psichologės-psichoterapeutės Viktorijos GRIGALIŪNIENĖS.

- Tai gali būti pirmiausia motyvacijos trūkumas. O motyvaciją kartu sumažina prasiplėtusios galimybės. Viena vertus, kaip ir gerai, kad žmonės turi galimybę keliauti, išbandyti save užsienyje. Tačiau neretai dalis žmonių išvyksta šiek tiek padirbti, o vėliau pasilieka ir jau apsisprendę tęsia studijas užsienyje. Taip prarandame dalį jaunimo.

Likusi dalis jaunimo pasiskirsto į dvi dalis. Vieni labai entuziastingi, kūrybingi ir originalūs. Jie domisi daugeliu dalykų, yra perkandę įvairias technologijas. Šie žmonės sąmoningai kuria planus, renkasi studijas, išbando save norimose sferose. Yra kita dalis jaunimo, kuriems visiškai nesvarbu, kur studijuoti ar dirbti. Nemaža dalis jaunimo iš viso neturi perspektyvinio požiūrio ir tikslo.

- Jaunimui šiandien suteikta daug galimybių rinktis. Bet jei pildydamas stojimo aprašą jaunuolis parašo daugiau nei 10 skirtingų sričių specialybių, tai taip pat šį tą pasako apie apsisprendimo nebuvimą?

- Tikrai taip. Ir tai susiję ne tik su studijų pasirinkimu. Atsiranda vis daugiau jaunų merginų, kurios nori patekti į televiziją, būti matomos. Esu susidūrusi su atveju, kai 14 metų paauglė jau nori didintis krūtinę arba vos pilnametystės sulaukusios merginos yra pasidariusios ne vieną plastinę operaciją ir nori dar. Tada aš klausiu, ar jos supranta, kad tai labai atsilieps jų sveikatai. Bet dažna apie ateitį ir sveikatą negalvoja, jos drąsiai pripažįsta, kad neketina gyventi iki 40 ar dar ilgiau. Jų tikslas pagyventi įdomiai ar skambiai, o po to jau viskas nesvarbu. Deja, šiandien tikrai nemažai jaunų žmonių gyvena malonumų principu.

Anksčiau taip nebuvo. Reikėdavo laikyti egzaminus ir paduoti dokumentus į konkrečią specialybę. Tai vertė žmones būti motyvuotus ir pasverti savo apsisprendimą. Nes turi tik vieną galimybę, todėl jau būdamas 10 ar 11 klasėje pradedi domėtis norima specialybe. O dabar dažnas paduoda aprašymus į 10 skirtingų vietų ir tada jau eina ten, kur priima. Tad platesnės pasirinkimo galimybės sumažina žmogaus motyvaciją.

- Kada reikėtų jaunuoliui pradėti ruoštis studijoms ir galvoti apie karjeros galimybes ateityje?

- Polinkis į vienus ar kitus pomėgius jau gali atsirasti ir pradinėse klasėse ar net darželyje. Kai kurie tėvai atveda vaikus pas psichologus atlikti tyrimų, kad būtų galima nustatyti, kam vaikas gabesnis. Tad aš manau, kad jaunuolis turėtų būti apsisprendęs dar prieš profiliavimą mokykloje. Žinoma, vaikas pats negali apsispręsti, tai padaryti turi padėti tėvai. Juk jie stebi vaiką nuo mažumės ir mato, kokį polinkį turi jų atžala. Bent jau taip turėtų būti.

Tėvai turi ne tik būti su vaiku, bet ir matyti, kokie yra vaiko polinkiai. O pagal tai vėliau bus paprasčiau spręsti, kur vaiką reikėtų orientuoti. Suprantama, devintokas nepasakys ir gal nesupras, kad jis nori būti inžinieriumi ar automechaniku, bet jei visos jo kambario lentynos nukrautos modeliukais, o konstruktorius jam visuomet buvo geriausia dovana, tai jis greičiausiai norės pasirinkti būtent tokios srities specialybę, o ne medicinos ar maisto gamybos studijas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“