Kai išsipildo didžiausia svajonė

Gegužės 11-oji, ko gero, buvo laimingiausia Saulės gyvenime. Į Klaipėdos licėjų jos kvietimu atvyko mylimiausias jos rašytojas K. Kasparavičius.

"Jau nuo pirmos klasės skaitau jo knygas ir su nekantrumu laukiu vis naujų. Todėl po Kalėdų nusprendžiau parašyti jam laišką. Aprašiau, kaip jį myliu ir kaip svajoju, kad atvažuotų į mano mokyklą - Klaipėdos licėjų", - pasakojo Saulė.

Paskatino mama

Jos mama Rasa Bučienė iki šiol prisimena, kaip dukra vis svajodavo, kaip būtų smagu sutikti K. Kasparavičių ir su juo pabendrauti, tad ir paragino nesidrovėti ir parašyti jam apie tai.

"Aš pati prisimenu, kad vaikystėje visi rašytojai atrodydavo tolimi ir nepasiekiami. O šis rašytojas gyvena čia pat, Lietuvoje, tad pagalvojome - kodėl nepabandžius?" - prisiminė moteris.

Kaip ir dera, Saulė rašytojui laišką rašė ranka popieriuje, o ant voko užrašė ir savo atgalinį adresą bei elektroninį paštą.

"Atsakymo ji laukė labai ilgai, bet pašto dėžutėje laiško vis nebuvo, tada su vyru paraginome ją žvilgterėti į savo elektroninį paštą. Kokia ji buvo laiminga, kai pamatė, kad rašytojas jai jau seniai atsakė", - pasakojo R. Bučienė.

Neišdildomas įspūdis

Nors dailininkas ir rašytojas K. Kasparavičius labai užsiėmęs ir daug keliauja po pasaulį, jis nepasididžiavo ir sutartu laiku aplankė Saulę ir jos bendramokslius.

"Rašytojas neslėpė, kad jis pirmą kartą gavo laišką iš vaiko, tad jam buvo labai malonu žinoti, kad yra reikalingas ir laukiamas", - minėjo R. Bučienė.

PIEŠINYS. Saulė Bučytė kartu su dailininku ir bendramoksliais piešė 3 metrų ilgio žirafą.

Klaipėdos licėjaus pradinukams susitikimas su žinomu dailininku ir rašytoju paliko neišdildomą įspūdį. K. Kasparavičius papasakojo vaikams, kaip jis iliustruoja knygas ir kuria istorijas, bei mielai atsakinėjo į vaikų klausimus, pavyzdžiui, per kiek laiko gimsta knyga ir ar reikia tikėti viskuo, ką rašytojas rašo savo knygose.

"Rašytojas akcentavo, kad nėra būtina šimtu procentų tikėti viskuo, ką jis rašo. Paskui jis atnešė net 3 metrų ilgio popieriaus lapą ir kartu su vaikais piešė žirafą. Vaikai patys galėjo patirti, kaip greitai gimsta eskizas ir kiek reikia įdėti pastangų, kol nuspalvini visą paveikslą", - prisiminė Saulės mama.

Tikriausiai nereikia nė sakyti, kad trečiokė Saulė buvo tarsi devintame danguje.

"Ir kaip kitaip galėjo būti, juk mylimiausias rašytojas ne tik bendravo su ja gyvai, bet ji galėjo įsikibti jam į ranką", - šypsodamasi pasakojo R. Bučienė.

"Linkiu turėti svajonę ir viską daryti, kad ji išsipildytų", - Saulė linkėjo ir kitiems vaikams drąsiau svajoti.

Skaito nuolat

Mergaitės mama atviravo, kad skaitymą dukra labiausiai pamėgo tuomet, kai pradėjo lankyti mokyklą. Tai esą mokytojos nuopelnas.

"Ko gero, didžiausia bausmė Saulei, jei vakare prieš miegą ji negalėtų paskaityti knygos. Ji yra kone visų Klaipėdos bibliotekų lankytoja. Ir vyresnioji mūsų dukra taip pat daug skaito. Jos abi skaitymu jau pranoksta ir mudu su vyru", - džiaugėsi tokiu vaikų pomėgiu moteris.

Ji svarstė, kad užkrėsti skaitymu galima kiekvieną vaiką, tiesiog reikia surasti tokią knygą, kuri nebepaleistų.

"Manau, kad Saulei tokiu atradimu tapo būtent K. Kasparavičiaus knygos, tad drąsiai rekomenduoju ir kitiems tėvams šio kūrėjo knygas", - siūlė R. Bučienė.

Mama džiaugėsi, kad šis dukros hobis labai praturtina jos kalbą, vaizduotę.

Ar išsipildžius vienai svajonei trečiokė turi ir kitų?

"Ko gero. Neseniai ji lyg tarp kitko paklausė, ar dar gyva Astrida Lindgren..." - šypsojosi R. Bučienė.