Konferencijos pavadinime jo rengėjai užšifravo visą bendrojo ugdymo sistemą - nuo darželio (angl. kindergarten) iki 12 klasės. Pasak konferencijoje dalyvavusio švietimo inovatoriaus Aurimo Ražanausko, jau yra nauja karta, kuriai svarbios technologijos, kuri nepripažįsta autoritetų, kuri nuolat ieško savęs.
Tokiai kartai A. Ražanauskas priskiria ir save - 29-erių vyras sako per 11 metų pakeitęs 29 gyvenamąsias vietas, studijavęs keliuose universitetuose visiškai skirtingus dalykus, gyvenęs keliose šalyse, kol pagaliau surado savo vietą.
A. Ražanausko teigimu, pedagogams, ypač dirbantiems ilgesnį laiką, nėra lengva perprasti naujas technologijas, prisitaikyti prie modernių moksleivių. Anot jo, atsiranda pavienių pedagogų, kurie stengiasi pakeisti atmosferą mokykloje, daryti ją patrauklesnę moksleiviams, tačiau to nepakanka.
"Nuo pavargusių herojų reikia pereiti prie kuriančių bendruomenių. Mokytojas turi būti atviras, kūrybingas ir atsakingas", - įsitikinęs A. Ražanauskas.
Jo nuomone, efektyviausi mokykloje būtų kūrybiški ugdymo metodai, atsisakant įprastų ugdymo modelių. Tuomet moksleiviai būtų tarsi išmesti iš komforto zonos, kurioje viskas aišku ir pažįstama, - jie turėtų patys galvoti, kurti ir ieškoti situacijos sprendimo.
Pavyzdžiu A. Ražanauskas pateikė savo išbandytą netradicinį ugdymo modelį vienoje Danijos aukštųjų mokyklų, į kurią stojant mokymosi rezultatų niekas neklausia, svarbiausia - žmogaus asmenybė, jo mąstymas, kūrybingumas ir tai, kaip jis sugeba save pristatyti. Besimokant toje mokykloje A. Ražanauskui teko kurti ir įgyvendinti projektus neišklausius jokių teorinių dalykų - susirinkti informaciją, parengti ir įgyvendinti projektus tekdavo savarankiškai, tik po to buvo analizuojama teorija, aiškinantis, kaip ji buvo ir kaip geriau galėjo būti pritaikyta realiame darbe.
Vieno iš konferencijos organizatorių Mindaugo Pozingio teigimu, reikia ieškoti būdų keisti tradicinį mokyklos matymą. Pavyzdžiu pokalbininkas pateikė Ukmergės rajono Siesikų vidurinę mokyklą, kurios direktorius nusprendė į mokyklos kūrimą įtraukti ir moksleivius. Vaikams mokyklos vadovas davė 30 tūkstančių litų ir leido patiems nuspręsti ir nupirkti, ko, jų nuomone, mokyklai labiausiai reikia. Eksperimento rezultatai nustebino ne tik patį direktorių, bet ir jo kolegas iš kitų miestų - vaikai išrinko visai mokyklos bendruomenei naudingus dalykus. Šiuo pavyzdžiu, M. Pozingio teigimu, jau pasekė kelių kitų šalies mokyklų vadovai.
"Toks bendradarbiavimas stiprina mokyklos bendruomenę", - mano M. Pozingis.
Konferencijose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dalyvavo per 700 pedagogų, bandžiusių aiškintis, kaip galėtų atrodyti ateities mokykla. Svarbų vaidmenį joje vaidins technologijos: 3D spausdintuvai, modernios chemijos, fizikos, biologijos laboratorijos, automatizuotos staklės, interaktyvios lentos ir kt.
M. Pozingio teigimu, klaidinga manyti, kad technologijos atbukina vaikus, esą viską padaro už juos: "Įvairios technologijos skatina ne žinių kalimą, o domėjimąsi, įsitraukimą. Tarkime, norint išspausdinti kokį nors daiktą 3D spausdintuvu, pirmiausia reikia pasidomėti matematika, fizika, inžinerija, programavimu ir kitais dalykais, o pats spausdinimas - tik ledkalnio viršūnė."
Rašyti komentarą