Jūrines specialybes daugiausia rinkosi klaipėdiečiai

Iš 232 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dieninių studijų studentų pirmakursių net 206 priimti į valstybės finansuojamas vietas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenis, Jūreivystės mokyklos Jūrų laivavedybos studijų ir Vilniaus kolegijos buhalterinės apskaitos studijų programos dalijosi 4-5 vietomis kolegijiniame sektoriuje pagal daugiausia pakviestųjų į valstybės finansuojamas vietas per pirmąjį bendrojo priėmimo etapą. Į šias studijas buvo pakviesta po 121 norintįjį.

Šiemet norinčiųjų studijuoti Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvo iš visų Lietuvos rajonų, išskyrus Marijampolės, Zarasų ir Biržų. Iš Klaipėdos priimti net 253 studentai, iš Palanga ir Mažeikių - po 6, iš Tauragės - 5, iš Šiaulių ir Druskininkų - po 4, iš Naujosios Akmenės, Jurbarko, Šilalės, Vilniaus - po 3, ir po vieną - iš Kauno, Jonavos, Pasvalio, Trakų, Kaišiadorių bei Elektrėnų.

Iš kitų miestų stojantieji mokytis į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą daugiausiai rinkosi Jūrų laivavedybos studijų programą, o uosto ir laivybos įmonių finansus - tik stojantieji iš Klaipėdos ir jos regiono. Beje, uosto ir laivybos valdymo studijų programą studijuos ir vienas vilnietis.

Šiemet jūrų laivavedybą studijuoti nusprendė 149 studentai (dieniniame skyriuje - 91, neakivaizdiniame – 58, panašiai tiek jų buvo ir pernai bei užpernai), laivų energetinių įrengimų eksploatavimo specialybę pasirinko 96 (62 ir 34) būsimieji mechanikai, uosto ir laivybos įmonių finansus - 38 (29 ir 8), uosto ir laivybos valdymą – 84 (50 ir 34).

Šiemet, palyginti su pernai ir užpernai, beveik dvigubai mažiau studijuojančiųjų finansus, mat nuspręsta formuoti tik vieną jų grupę, nors norinčiųjų studijuoti šiuos mokslus buvo.