Jurgita Petrauskienė: abiturientai girdi darbo rinkos signalus

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad abiturientai atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas. 32 proc. padaugėjo stojančiųjų į gyvybės mokslų studijas. Taip pat inžinerijos, informatikos kryptyse studijuoti pretenduoja daugiau nei 2 tūkst. stojančiųjų, kas penktas į kolegiją stojantis abiturientas pasirenka informacinių technologijų kryptį. Pasak ministrės, tai didelis pokytis, bet dar vis nepakankamas. 

Pasak J. Petrauskienės, nors abiturientų skaičius sumažėjo 2,2 proc., pretenduojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius išliko panašus kaip pernai (27,7 tūkst. šiemet ir 28,1 tūkst. pernai). Pasak ministrės, žymiai stojančiųjų į užsienio universitetus skaičius taip pat nepakito. Abiturientai lieka Lietuvoje, renkasi stipriausius universitetus bei kolegijas. Todėl, pasak švietimo ir mokslo ministrės, universitetų keliamos stojančiųjų kartelės gerina studijų kokybę. 

,,Taigi jeigu stiprieji universitetai nekeltų kartelės, tai tikriausiai visi studentai ten ir įstotų. Todėl gerai, kad universitetai kelia kartelę, taip didinama studijų kokybė“, - teigė J. Petrauskienė.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės, šiemet šešiasdešimt programų nesurinko stojančiųjų. Tai vis dar didelis skaičius, bet, anot ministrės, jis vis dėlto perpus mažesnis nei pernai be studentų likusių programų.

Pirminė stojančiųjų pasirinkimų analizė rodo, kad stojantieji pranašumą teikė didiesiems šalies universitetams ir kolegijoms. Kviečiamųjų į universitetus šiemet - 11 162 studentai, kviečiamųjų į kolegijas - 10 645. 

Pirmuoju pageidavimu Vilniaus universitetą nurodė 5290 stojančiųjų, Kauno technologijos universitetą - 2147, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą - 2005, Gedimino technikos universitetą - 1968. Daugiau pageidaujančių nei pernai pritraukė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (21 proc. augimas), Vilniaus universitetas (6,2 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2,1 proc.).

Didžiausią valstybės finansuojamų vietų kviečiamųjų skaičius surinko šios universitetų studijų programos: KTU programų sistemos (319 vietų), VU teisė (159), VU politikos mokslai (156), VU medicina (143) VGTU programų inžinerija (138) , VU ekonomika (138), VU programų sistemos (132), VGTU multimedija ir kompiuterinis dizainas (119), VU psichologija (115), VU anglų ir kita užsienio kalba (101), LSMU medicina (101). 

Šiemet pradės veikti trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai VU, ŠU, VDU. Pretenduojančių rinktis pedagogų studijas padaugėjo. Būsimiems pedagogams skirta 315 valstybės finansuojamų vietų. Abiturientai labiausiai renkasi ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistų programas. 

Taip pat šiemet pirmieji metai, kai abiturientų konkursiniam balui įtakos gali turėti ne tik egzaminai, bet ir skiriami 0,25 balo už mokykloje rengtą brandos darbą arba už tris mėnesius vykdytą savanoriška veiklą. Šiemet tai išbandė 139 moksleiviai, iš jų 57 vykdė savanorišką veiklą. 

Lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, anglų kalbos egzaminus pasirinko dauguma Lietuvos moksleivių. Pasak LAMA BPO prezidento prof. Prano Žiliuko, nors stojančiųjų į IT srities studijas daugėja, bet vis dar nepakankamai. IT, fizikos, chemijos egzaminus rinkosi mažiausias skaičius abiturientų.

Tikrasis studentų skaičius universitetuose bei kolegijose paaiškės rugpjūčio 1 dieną, kai stojantieji pasirašys sutartis.