Jūreivystės mokykla: permainų vėjai dar nenurimo

Šalį krečia švietimo ir mokslo reforma. Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus profesoriaus Viktoro Senčilos, kiekviena aukštoji mokykla nori gyventi sočiai ir amžinai. Šiemet jo vadovaujama mokykla surinko šiek tiek mažesnį pirmakursių skaičių nei pernai. Tačiau stebima nauja tendencija - vis daugiau jaunuolių po vidurinės mokyklos dar metus kitus nestoja į aukštąsias mokyklas, eina dirbti bandydami susivokti, ką jie iš tikrųjų nori nuveikti gyvenime. Keičiasi jų gyvenimo būdas.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) tikrasis statusas yra Lietuvos jūrų akademija. Toks yra ir jos angliškas pavadinimas - Lithuanian Maritime Academy. Lietuvių kalba toks jos statutas dar nepatvirtintas. Pasak profesoriaus V. Senčilos, pagrindinis klausimas yra mokyklos identifikacija, t. y. kaip jos lygis suprantamas užsienyje.

Koledžas visame pasaulyje, galbūt išskyrus tik Ameriką, ir kaimyninėse šalyse - Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijos Kaliningrado srityje pagal tarptautinį klasifikatorių yra vadinamojo 5 lygio mokykla, rengianti specialistus pagal tam tikrą programą, bet nesuteikianti aukštojo išsilavinimo. Pavyzdžiui, Liepojoje (Latvija) yra toks jūrinis koledžas. LAJM rengia specialistus pagal aukštesnio, 6 lygio, programą ir yra aukštoji mokykla.

Pagrindinių jūrų laivavedybos ir energetinių įrenginių eksploatavimo programų joje mokomasi ketverius metus. Tai vienintelė aukštoji mokykla, kurioje studijos trunka tiek laiko, nes tokioms programoms universitetuose skirta 3,5 metų.

LAJM vykdo aukštojo mokslo reikalavimą profesinio bakalauro 6 lygmens programoms. Be to, ši mokykla turi laikytis Tarptautinės jūrininkų rengimo konvencijos.

"Mūsų studentai parengiami iki galo. Vėliau jiems norint tapti kapitonais ar vyriausiaisiais mechanikais, t. y. įgyti aukščiausią jūrinę kvalifikaciją, neprivalu keisti išsilavinimo cenzo, visa tai jie gauna mokykloje. Be abejo, jūrininkai nuolatos mokosi įvairiuose kursuose, tačiau jiems nereikia vėl grįžti į mokyklą ir dar mokytis metus ar pusantrų, kaip būna kitose šalyse. Tai mūsų privalumas", - sakė V. Senčila.

LAJM absolventai tęsti magistrantūros studijų neretai vyksta į Didžiąją Britaniją. Dabar, šiek tiek pasikeitus aukštojo mokslo reikalavimams Lietuvoje, įstojusieji į magistrantūrą gali pretenduoti į valstybės išlaikomą vietą, šios mokyklos absolventai naudojasi ir šia galimybe.

Pavadinimas esmės nekeičia

Paklaustas, kodėl LAJM ir lietuvių kalba nevadinama Jūrų akademija, V. Senčila atsakė: "Lietuvoje yra tam tikros tradicijos ir supratimas. Pavyzdžiui, yra meno akademija. Savo naujo statuto projekte mes parašėme tokį pavadinimą. Mūsų taryba jį patvirtino. O ar patvirtins Vyriausybė, nežinia. Žodis "kolegija" yra Lietuvos išradimas, jo niekur nėra pasaulyje. Gal valdžia norės išsaugoti kokią nors nacionalinę tradiciją, savitumą. Bet mes dirbame pasaulinėje rinkoje. Mums ne taip jau ir svarbu, kaip Lietuvoje vadinama mokykla. Kažkodėl žmonės žodį "akademija" sieja su mokyklos statusu. Mes statusą turime, mūsų pavadinime aiškiai parašyta - aukštoji mokykla."

[CITATA]

Profesoriaus manymu, kaip ateityje vadinsis mokykla, nėra didelis klausimas, nors galbūt Lietuvos jūrų akademija skamba kiek gražiau. Kita vertus, toks pavadinimas galbūt padėtų išvengti vertimo kazusų - kartais taip išverčiama, kad tokio pavadinimo mokyklos pasaulyje nesurasi, pavyzdžiui, Aukštoji jūrinio plaukiojimo mokykla. Jeigu tiek lietuviškas, tiek angliškas pavadinimas būtų vienodi, nebūtų galimybės neteisingai išversti. Anksčiau statute buvo rašomas ir vertimas į anglų kalbą, dabar tokio reikalavimo nebėra.

Tolesnis likimas dar neaiškus

Profesoriaus V. Senčilos teigimu, kai kurie Vyriausybės tikslai įgyvendinti švietimo reformą suprantami, kai kurie - ne. Lietuvoje yra labai daug - net 14 universitetų. Du iš jų - veterinarijos ir sveikatos - jau sujungti į vieną. LAJM ateitis dar kol kas neaiški. "Valdžia lyg ir nori kažką su mumis daryti, bet negali paaiškinti kodėl. Rudenį vėl prasidės diskusijos. Vienas iš labai svarbių dalykų - kritiškai mažėjantis Klaipėdos universitetas (KU). Mes turime tik vieną mokymo programą "uosto valdymas", kuri galbūt yra kiek panaši į vieną KU programą, bet iš esmės dubliuojančių programų mes neturime. Todėl reformos tikslas, kad nesidubliuotų aukštųjų mokyklų programos, nebūtų pasiekiamas.

Miesto valdžios atstovai sako, kad uostamiesčiui būtinai reikia universiteto, sakyčiau, kaip kaimui bažnyčios. Tačiau koks turi būti tas universitetas, sprendimo dar nėra. Faktas tas, kad daugiau kaip 70 proc. stojančiųjų į universitetines studijas, jas baigę, Klaipėdoje nepasilieka, išvažiuoja į Vilnių ar Kauną arba į kitas šalis.

Šiuo metu dar niekas negali ramiai dirbti, išskyrus vienintelį Vilniaus universitetą. Prieš 30 metų jis buvo vienintelis šalies universitetas. Į jį žmonės stoja, nes jis labai žinomas traukos centras, jame aukšta kokybė ir t. t. Visų kitų aukštųjų mokyklų struktūra gali keistis. Tačiau, perfrazavus Čingizą Aitmatovą, kiekviena mokykla svajoja gyventi sočiai ir amžinai."

Daugiausia laivavedžių

LAJM, palyginti su kitomis aukštosiomis mokyklomis, dirba gana stabiliai. Šiemet priimti 228 pirmakursiai. Suformuotos trys Jūrų laivavedybos studijų programos grupės (67 įstojusieji); po vieną - laivų mechanikų grupė (23 studentai; pernai buvo 2 grupės), laivų elektros mechanikų (16 studentų), jūrų transporto logistikos technologijų studijų programos grupė (39 studentai), uosto ir laivybos valdymo studijų programos grupė (28 studentai).

Pasirinkusiųjų laivavedybą motyvai: vaikystėje buriavo, domina laivyba, pasirodė įdomu, perspektyviausia specialybė, tik čia garantuoja darbą po studijų, sudomino darbo galimybės, tokia svajonė, labai populiari studijų sritis, rekomendavo draugai, traukia jūra, noras pamatyti pasaulį pabaigus mokslus, jaučiasi lyderis, nori vadovauti komandai; laivų energetinių įrenginių eksploatavimą - patinka domėtis laivais ir jūra; uosto ir laivybos valdymą - pasirodė įdomios ir naudingos studijos, labai patinka tokio pobūdžio profesija, myli jūrą ir nori gyvenimą sieti su ja; jūrų transporto logistikos technologijas - nuo mažens domėjosi laivais ir jūrų technologijomis, uostą įsivaizdavo kaip savo darbo vietą, vienintelė sritis, kurioje įsivaizduoja save, dėl giminių pasiekimų panašioje srityje.

Yra manančiųjų, kad studijos šioje mokykloje yra optimalus variantas Klaipėdoje, kitiems - tai šeimos tradicija, perspektyvos, galimybė dirbti jūroje, geras atlyginimas.

Daugiausia stojo klaipėdiečių - net 93, iš Kretingos - 6, iš Gargždų, Mažeikių, Šiaulių, Šilalės, Tauragės, Vilniaus - po 5, Palangos - 4, Joniškio, Jurbarko, Kuršėnų, Telšių, Ukmergės - po du ir po vieną iš 22 kitų Lietuvos miestų ir rajonų.