Judrumo pertraukos - sunkiai įgyvendinama misija

Siūloma ministerijos vizija, kad kasdien kiekviena mokykla numatytų 25 minučių pertrauką, kurios metu visa mokyklos bendruomenė straksėtų, bėgiotų, šoktų ar dar kitaip judėtų, pasak mokyklų vadovų - visiška utopija. Esą tie, kurie nori, ir taip juda, o kurie nenori - varu nenuvarysi.

Net ir norintiems nuoširdžiai vykdyti ministerijos rekomendacijas kyla daugybė neatsakytų klausimų. Visų pirma mokyklų bendruomenėms užkliūva higienos reikalai. Pavyzdžiui, kur turėtų nusiplauti prakaitą visos mokyklos mokiniai, jei judrioji pertrauka iš tiesų atitiktų savo pavadinimą?

Be to, aktualus ir apmokėjimo klausimas - esą kodėl kūno kultūros mokytojai turėtų aukoti savo laisvalaikį ir "už ačiū" vesti sporto užsiėmimus. Net ir tuo atveju, jei mokiniai judriąsias pertraukas veda patys, juos vis tiek turi prižiūrėti pedagogai.

Laukia mokinių entuziazmo

"Man tokios rekomendacijos kvepia populizmu. Patys pagalvokite, kur vienu metu gali sportuoti ar šokti 500 mokinių. Tokių didelių salių mokyklos neturi", - stebėjosi uostamiesčio "Varpo" gimnazijos direktorius Valerijus Kuzliakinas.

Visgi esą šių rekomendacijų gimnazija visiškai neignoruoja ir bent vienos pertraukos metu išprašo visus mokinius į koridorių. Jei jie ir nejuda taip, kaip norėtųsi, esą bent jau mokytojai klases tinkamai išvėdina.

"Mokiniams negali primesti veiklos, kuri jiems nemiela. Todėl laukiame pasiūlymų, ką per judriąją pertrauką norėtų daryti patys mokiniai. Bent kol kas mokinių taryba nepateikė jokių siūlymų, bet gal ką nors sugalvos. Tačiau aš manau, kad tie, kurie nori sportuoti, mankštą padaro ryte", - svarstė V. Kuzliakinas.

Šoks pagal skambučio melodijas

Kad vyresnių klasių mokinius nėra lengva priversti pajudėti, patvirtino ir Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos direktorė Janina Grigienė.

Esą dėl pradinukų judrumo nekyla jokių problemų. Jiems nereikia rengti jokių specialių judrumo pertraukų, jie ir taip visuomet nuolat juda, reikia tik prižiūrėti, kad būtų saugu.

"Turime erdvų ir saugų kiemą, tad iki šiol, kol nebuvo šalta, pertraukų metų kieme mažieji dūko iš širdies, be jokių paraginimų. O su vyresniaisiais - prasti reikalai. Jie mieliau per pertraukas įsikniaubia į savo mobiliuosius telefonus, kompiuterius, tad jų nepajudinsi. Net ir kūno kultūros pamokas jie lanko nenoriai. Tiesa, ne visi. Yra tokių, kurie mėgsta krepšinį pertraukų metu pažaisti arba stalo tenisą, nes turime specialius stalus", - pasakojo J. Grigienė.

Pasak direktorės, patys mokiniai užsiminė, kad vienintelis dalykas, kuris galbūt galėtų juos sudominti ilgosios pertraukos metu - šokiai.

"Kadangi mes mokykloje turime linksmą elektroninį skambutį, kuriame galima keisti muziką, svarstome jį išnaudoti šokiams surengti. Žiūrėsime, kaip mokiniai reaguos", - svarstė progimnazijos vadovė.

Labiau vilioja sėdmaišiai

Panaši situacija ir Klaipėdos rajone. Gargždų "Vaivorykštės" gimnazijos direktorė Irena Pintverytė taip pat sakė vis dar laukianti iš pačių moksleivių pasiūlymų, ką jie norėtų daryti judriosios pertraukos metu. Kol kas - bergždžiai.

HIGIENA. Mokyklų bendruomenėms užkliūva higienos reikalai. Pavyzdžiui, kur turėtų nusiplauti prakaitą visos mokyklos mokiniai, jei judrioji pertrauka iš tiesų atitiktų savo pavadinimą? SCANPIX nuotr.

"Pamenu dar sovietiniais laikais prieš pirmąją pamoką darydavome mankštą. Paskui buvo etapas, kai reikėdavo mokinius varyti į koridorių ir jie turėdavo vaikščioti ratu. Nežinau, ar tai buvo sveika dulkėse visus mokinius laikyti. Pavyzdžiui, mūsų gimnazijoje kai kuriuose koridoriuose nėra langų. Nežinau, ar čia nostalgija aniems laikams paskatino tokias rekomendacijas sugalvoti, bet panašu, kad yra tik idėja, o kaip ją įgyvendinti - niekas nepagalvojo", - kalbėjo I. Pintverytė.

Pasak jos, akivaizdu, kad dabartiniai gimnazistai kur kas mieliau per pertraukas užsiima išmaniosiomis technologijomis.

"Gavome sėdmaišių - tai visi labai patenkinti, prašo dar daugiau", - kad jaunimo poreikiai ne visada asocijuojasi su judrumu, pažymėjo Gargždų "Vaivorykštės" gimnazijos vadovė.

Juda vos 10 proc.

Tos uostamiesčio švietimo įstaigos, kurios jau pabandė prisijauktinti judrumo pertraukas, tai irgi daro ne kasdien.

Pavyzdžiui, "Pajūrio" pagrindinėje mokykloje nuspręsta tokią pertrauką surengti kiekvieną penktadienį. Šios mokyklos vadovė Lina Stankutė pasakojo, kad ilgosios pertraukos metu mokiniai turi galimybę susirinkti sporto salėje, kur kūno kultūros mokytojas veda užsiėmus.

"Susirenka toli gražu ne visi mokiniai. Gal tik 10 proc. Tendencija yra tokia, kad jų ateina vis mažiau ir mažiau. Atrodo,kad jie labiau ateina vieni į kitus pasižiūrėti ir pabendrauti, o ne sportuoti. Be to, kyla ir kitas klausimas - kodėl kūno kultūros mokytojas turi aukoti savo laisvą laiką?" - kad judrumo pertrauka dar sunkiai prigyja, pritarė L. Stankutė.

Be to, esą dažniausiai ilgosios pertraukos būna po 4 pamokos, kai vaikai jau būna išalkę ir nori eiti pietauti, tad jiems tuomet galvoje ne sportas.

"Kol kas daryti drastiškus pokyčius pamokų ir pertraukų struktūroje, pavyzdžiui, daryti 25 minučių pertrauką jau po pirmos pamokos ir tuomet versti visus judėti, kol kas nekyla rankos. Iš mokinių taip pat kol kas nesulaukėme jokių pasiūlymų, kokia veikla paskatintų juos judėti ir būtų jiems įdomi, tad galima teigti, kad judriąją pertrauką kol kas tik jaukinamės", - pasakojo "Pajūrio" pagrindinės mokyklos direktorė.

Žaidžia pamainomis

Tauralaukio progimnazijoje judrioji pertrauka vyksta taip pat tik kartą per savaitę - pirmadieniais.

"Mes nuo pat rugsėjo pradžios pradėjome įgyvendinti šią rekomendaciją, kad mokiniai greičiau priprastų prie naujovės. Pirmadieniais tam skirtos dvi pertraukos: po trečios pamokos juda vyresnieji, o po ketvirtos - mažiukai. Tiesiog šitaip vaikus suskirstėme, atsižvelgdami į tai, kuomet kurie pietauja. Žodžiu - vieni valgo, kiti žaidžia, ir atvirkščiai", - pasakojo Tauralaukio progimnazijos direktorė Ona Šalkauskienė.

Žodį "žaidžia" vadovė pasirinko neatsitiktina, mat iš tiesų vietoje sporto ar mankštos šios progimnazijos moksleiviai pasirinko judriuosius žaidimus. Pasak O. Šalkauskienės, kiekvieną pirmadienį vis kita klasė sugalvoja, kokį žaidimą žaisti, ir jį praveda.

"Tikrai nėra taip, kad visi trykšta entuziazmu. Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, vieni mielai sutiko tokią naujovę, o kiti - rezervuotai", - pažymėjo O. Šalkauskienė.

"Idėja gera, bet nėra sąlygų"

Laura MASILIAUSKAITĖ, "Ąžuolyno" gimnazistė, Lietuvos moksleivių sąjungos regioninių reikalų koordinatorė:

Idėja tikrai gera, bet ją įgyvendinti tinkamai nėra galimybių. Kol dar buvo šiltas oras, buvo galima visiems eiti sportuoti į lauką, o ką daryti dabar? Į sporto salę 500-600 mokinių niekaip netelpa. Be to, kur jiems visiems persirengti? Juk nesportuosi su mokykliniu švarku ar sijonu.

"Ąžuolyno" gimnazijoje, kurioje aš mokausi buvo surengta viena tokia judrumo pertrauka. Tą dieną visi į mokyklą galėjome ateiti su laisva apranga. Kadangi mokykloje turime keletą kinų, jie mus mokė savo aerobikos. Buvo smagu. Viskas vyko lauke, bet dabar jau per šalta.

Visgi nereikėtų šios idėjos taip greitai nurašyti, nes moksleivius tikrai reikia skatinti judėti. Žinoma, viską reikia daryti pamažu. Jei nuo pradinių klasių mokiniai priprastų, kad per pertraukas organizuojama kad ir lengva mankštelė, pamažu formuotųsi aktyvumo kultūra. Deja, dabar moksleiviai linkę išvengti kūno kultūros pamokų, "susiveikia" pažymas iš medikų, kad jiems nereikėtų sportuoti. O jei nuo pradinių klasių mankšta, judėjimas taptų norma, tokių bėdų neliktų.

Informacija

Šių ir kitų metų bendruosiuose Švietimo ministerijos ugdymo planuose rekomenduojama fiziškai aktyvi pertrauka, kuria siekiama mokiniams sudaryti kuo įvairesnių galimybių fiziškai aktyviai judėti. Tokią pertrauką, kaip aiškino ministerijos atstovai, siūlė mokinių organizacijos, Sveikatos apsaugos ministerija.

Teigiama, kad įvairaus ilgumo judėjimo pertrauką turi Danijos, Kipro, Norvegijos, Suomijos, Slovėnijos ir daugelio kitų Europos šalių mokyklos.