Išvarymas. Kodėl Saulius Skvernelis nori išvyti studentus į užsienį?

Dabartinis Seimas vykdo dviveidišką politiką. Iš vienos pusės jis kalba apie reformą, kurios metu bus jungiamos Lietuvos aukštosios mokyklos: esą tam, kad jos būtų stipresnės. Tačiau skubos tvarka tas pats Seimas pritarė pataisoms, kurioms įsigaliojus Lietuva finansuos studentų, siekiančių aukštojo mokslo užsienio universitetuose, studijas. Nes esą mūsų aukštosios mokyklos yra per silpnos. Ar nuo to, kad geriausi studentai bus skatinami išvykti, mūsų universitetai sustiprės?

Esą stabdys emigraciją

Seimas minėtai pataisai pritarė be jokių diskusijų su akademinio sluoksnio atstovais ir net beveik be diskusijų pačiame Parlamente. Ir dar skubos tvarka. Projektą pristatė premjeras Saulius Skvernelis. Jis pats motyvavo, esą yra Seimo narys, todėl turi tokią teisę, o švietimo ir mokslo ministrė nėra parlamentarė. Todėl esą per Švietimo ir mokslo ministeriją projektas būtų keliavęs gerokai ilgiau.

Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatyme nenumatyta galimybė Lietuvai suteikti paramą asmenims, studijuojantiems ne Lietuvos aukštosiose mokyklose.

„Lietuva pagal emigraciją yra viena iš pirmaujančių ES šalių ir čia ypač aktuali „protų nutekėjimo“ problema, todėl būtina imtis papildomų priemonių. Viena iš priežasčių, skatinanti gabiausius studentus išvykti studijuoti svetur, yra kitų šalių universitetų patrauklumas ir tarptautinis pripažinimas. Neturėdami kitų lėšų šaltinių, studentai gauną paskolą šalyse, kuriose studijuoja, ir grįžti į Lietuvą jiems tampa sudėtingiau“, - pataisos, leidžiančios valstybės paramą svetur studijuojantiems jaunuoliams, reikalingumą argumentavo S.Skvernelis.

Užsienis traukia

Pasak premjero, kitų valstybių aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams nereikėtų imti paskolų kitose šalyse ir jie turėtų parankesnes sąlygas grįžti į Lietuvą po studijų.

„Vyriausybė vykdo aukštojo mokslo reformą, tačiau bet kokiu atveju turime būti realistai, kad visuomet tarp mūsų, tarp abiturientų bus žmonių, kurie norės studijuoti Kembridže, Oksforde ar Harvarde“, - neslėpė premjeras.

Daug klaustukų

Seime pristatydamas pataisą, kuri priimta niekam nebalsavus „prieš“, ministras pirmininkas neatsakė į daugybę klausimų, aiškindamas, kad tai sureguliuos poįstatyminiai teisės aktai. Pavyzdžiui, neaišku, pagal kokį kriterijų finansavimui bus atrenkami studentai, norėsiantys išsilavinimą už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus gauti svetur (nors, pasak premjero, „aukščiausias balas yra universiteto prestižas“). Taip pat kol kas neaišku, kaip bus užtikrinama, kad valstybės remti jaunuoliai po studijų grįš į Lietuvą. Tačiau, pasak S.Skvernelio, veikiausiai bus sudaromos sutartys, pagal kurias studentas privalės trejus metus atidirbti Lietuvai. Taip pat paaiškėjo, kad valstybės paramą galėtų gauti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kiti žmonės, turintys leidimą gyventi mūsų šalyje!

Savų paniekinimas

Vienintelis iš parlamentarų prof. Kęstutis Masiulis ragino nepritarti tokioms pataisoms (tiesa, priimant projektą jis balsavime nedalyvavo). Tačiau kadangi svarstant projektą vienam deputatui leidžiama kalbėti tik po dvi minutes, jis savo argumentų taip ir nespėjo pateikti. Užtat juos išdėstė „Vakaro žinioms“ Argumentai atrodo labai svarūs.

„Tai yra akivaizdus savų universitetų niekinimas bei nurašymas: esą studijos mūsų universitetuose yra nieko vertos. Suprasčiau, jei būtų finansuojami tie studentai, kurie pasirinko Lietuvai reikalingą, bet labai retą specialybę. Tada gal finansuoti studijas užsienyje net būtų pigiau negu steigti studijas Lietuvoje, samdyti dėstytojus, kurti mokslinę bazę dėl kelių studentų ir t.t. Tačiau Seime pritarta visai kitam dalykui, kuris paskatins studentus rinktis studijas užsienyje. Vietoj to, kad labiau remtume savus universitetus, dabar remsime užsienietiškus. Nors aš, kaip baigęs lietuvišką universitetą, nė vienoje šalyje nesijaučiau prastesnis už tuos, kurie baigė užsienietiškus. O tų, kurie gali Nobelio premijas „skinti“, visur yra. Pas mus jų irgi yra. Dabar mūsų universitetams trūksta lėšų, dėstytojų atlyginimai - menki, todėl sunku pritraukti geriausius specialistus. Ir vis tiek sakome, kad dalį mūsų aukštųjų mokyklų pinigų reikia skirti užsienietiškoms. Bet juk nuo to mūsų universitetai dar labiau susilpnės, algoms bus dar mažiau pinigų, nukentės moksliniai tyrimai ir t.t. Ko tada verta Vyriausybės žadama universitetų reforma?“, - stebėjosi K.Masiulis.

Peikia tai, ką patys baigė

Jam nuostabą kelia ir dabartinės Vyriausybės bei Seimo bandymas sukurti iliuziją, kad viskas, kas lietuviška, yra blogai.

„Išskyrus turbūt lietuvišką sviestą. Atseit ir bendrasis ugdymas blogas, ir vidurinis, mokytojai prasti, medikai prasti, tačiau kažkodėl tie patys pas mus rengti medikai išskėstomis rankomis laukiami Vokietijoje, Švedijoje bei kitur. Aš pats irgi esą baigiau niekam tikusį universitetą, nes jis - Lietuvoje, tačiau gavau ne vieną kvietimą dėstyti Šveicarijoje ir kitur. Pats

S.Skvernelis baigė vidurinę mokyklą Marijampolėje, aukštąją mokyklą Lietuvoje. Jei bendrasis ugdymas, aukštasis mokslas Lietuvoje prastos kokybės, reiškia, ir premjeras blogas, nes gavo prastą išsilavinimą. Beje, labai madinga kalbėti apie tai, kad Lietuvoje viskas blogai. Tas pats Andrius Kubilius sako, kokie blogi Lietuvos universitetai. Bet tada, Andriau, ir tu pats blogas“, - pastebėjo K.Masiulis.

Neskaidrus rūpinimasis atžalomis

K.Masiulis įtaria, kad pataisa stumta, nes kažkieno iš įtakingų ministrų, Seimo narių, funkcionierių vaikų žada artimiausiu metu studijuoti užsienyje. Tiesa, tą patikrinti yra labai sudėtinga. Politikų biografijose nurodyti tik vaikų vardai (net be gimimo datų), viešųjų ir privačių interesų deklaracijose nurodomos tik atžalos, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (pavyzdžiui, nes jos turi kurios nors įmonės akcijų).

Profesorius stebisi ir siūlymu su valstybės remiamais užsienyje studijuosiančiais studentais sudaryti sutartis, kad jie trejus metus atidirbtų Lietuvoje.

„Ar tie treji metai atpirktų tai, ką valstybė investavo? Be to, jei studijas baigusieji pasisamdys gabius teisininkus, šie gal „išsuktų“, kad sutarties nereikia vykdyti. Pavyzdžiui, argumentuodami, kad Lietuvoje nėra tinkamai apmokamo darbo pagal kvalifikaciją“, - svarstė parlamentaras.

Situaciją komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof.dr.Alfonsas DANIŪNAS:

- Tai, ką priėmė Seimas, yra lietuviškų universitetų nuvertinimas. O ką kita tai reiškia, jei valstybė sako, kad studentus reikia rengti kitų šalių universitetuose? Aišku, išimčių gali būti. Jei į užsienį valstybės lėšomis būtų siunčiami studentai, siekiantys įgyti Lietuvai reikalingas specialybes, kurių mes nerengiame, tai būtų suprantama. Na, gal galima ir vieną kitą labai elitinį studentą į labai elitinį užsienio universitetą siųsti, bet tai neturėtų būti masinis reiškinys. Yra sričių, kuriose vienas kitas užsienio universitetas yra stipresnis už mūsiškius, tai ten valstybei finansuoti studentą būtų pateisinama. Tačiau Seimas priėmė sprendimą ne dėl mažo studentų skaičiaus. Ir tai yra neteisingas sprendimas.

Visų pirma dėl ko? Jei Lietuvoje lieka ne patys geriausi, tai kaip mes galime tikėtis parengti geriausius specialistus? Jei geriausius išsiunčiame, natūralu, kad užsienio universitetai parengs geresnius. O tada politikai turės dingstį sakyti, kad mūsų universitetai yra silpnesni, mes būsime stumiami į dar silpnesnių kategoriją. Juk bepigu gerai organizuoti studijas labai geriems studentams.

Keista, kad apie visa tai nebuvo diskutuota ir Seimas skubiai tai priėmė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“