Išsiaiškino, kodėl Klaipėdoje trūksta jaunų muzikantų

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto magistrė, Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja A. Daukšienė savo magistro darbe sprendė klausimą - kaip sustiprinti jaunų žmonių pasiryžimą rinktis muziko profesiją ir prisidėti prie Klaipėdos miesto muzikinės kultūros kūrimo.

Beje, jos magistro darbas "Aukštesniųjų klasių mokinių motyvacija rinktis muziko profesiją: Klaipėdos miesto atvejis" buvo vienas iš tų, kurio autorei šiemet buvo skirta Klaipėdos miesto savivaldybės premija už darbo aktualumą.

"Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad tiek valstybinio Klaipėdos muzikinio teatro orkestre, tiek Klaipėdos koncertų salės kameriniame orkestre stinga jaunų, talentingų muzikų, kurie būtų pasiryžę įsilieti į muzikinį uostamiesčio gyvenimą ir plėtoti muzikines miesto tradicijas, generuoti modernias iniciatyvas", - pristatydama darbą, kalbėjo A. Daukšienė.

Pasak jos, uostamiesčio švietimo įstaigų, kuriose ir ruošiami jaunieji muzikai, bendruomenės pastebi tendenciją, kad aukštesniųjų klasių mokiniams pritrūksta motyvacijos rinktis muziko kelią ir jie dažnai pasirenka kitokio pobūdžio veiklą.

Per seni pedagogai?

"Atlikau tyrimą Eduardo Balsio menų gimnazijoje ir Stasio Šimkaus konservatorijoje. Apklausiau 100 mokinių ir gavau daug informacijos apie mokinių nuostatas, aiškinausi priežastis, kodėl jie nelinkę pasirinkti muziko kelią. Tyrimo metu paaiškėjo, kad, renkantis profesiją, mokiniams yra svarbi ne tik tėvų, artimųjų, draugų nuomonė, bet ir miesto, valstybės politika menininkų atžvilgiu", - įžvalgomis dalijosi A. Daukšienė.

Taip pat buvo akcentuota ir tai, kad mokiniai pageidautų išbandyti ir praktiškai prisiliesti prie menininko profesijos dar mokydamiesi.

"Buvo paminėta ir pedagogų amžiaus problema. Esą pensinio amžiaus pedagogai sunkiau motyvuoja ir uždega mokinius pasirinkti muziko profesiją. Kad mokytojas gali paskatinti mokinį eiti muziko keliu, minėjo ne tik mokiniai, bet ir patys pedagogai, mokyklų vadovai", - pasakojo pedagogė.

Tad, jos nuomone, valstybės mastu reikėtų kur kas daugiau dėti pastangų, kad būtų keliamas mokytojo profesijos prestižas, kad į mokyklas ateitų dirbti daugiau jaunų žmonių.

Magistro darbe ji išsiaiškino, kad mokyklų bendruomenės pasigenda valdiškų institucijų dėmesio.

"Pasigendama bendradarbiavimo už mokyklos ribų", - pažymėjo magistro darbo autorė.

Trūksta laiko

Be to, kaip problema įvardijama per didelės bendrojo ugdymo programos, nes mokiniams visiškai nelieka laiko mokytis muzikos.

"Silpnesni mokiniai tokio krūvio neatlaiko, kenčia ir fizinė, ir emocinė sveikata. Ne vienas jų tiesiog meta muziko kelią, nes jam per sunku viską suderinti. Kalbame apie dešimtis papildomų valandų per savaitę šalia bendrojo ugdymo dalykų", - pasakojo magistro darbo autorė.

Akcentuotas ir finansų stygius. Esą kai įstaigos neturi galimybių įsigyti modernios įrangos, išmaniųjų technologijų, sudominti jaunus žmones šiais laikais yra labai sudėtinga.

Taip pat buvo paliesta problema, esą Klaipėdoje neįmanoma atskirti profesionalaus ir neformalaus muzikinio ugdymo.

"Gabūs vaikai būreliuose užlaikomi per ilgai, iš jų tarsi atimama galimybė pakankamai tobulėti ir tapti profesionaliais muzikų profesijos atstovais", - svarstė A. Daukšienė.

Taip pat išryškėjo liūdna tendencija, kad muzikos studijos Klaipėdoje dažnai pasirenkamos tik kaip atsarginis variantas, jei nepavyks įstoti niekur kitur.

"Kai kalbame apie kultūrą, dažnai ją įsivaizduojame kaip malonų laisvalaikio praleidimą. Tačiau iš tikrųjų jos įtaka žmogui yra gerokai didesnė. Kultūra formuoja ir ugdo asmenybę. Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie domisi kultūra arba patys ją kuria, yra aukštesnio moralės lygio, rečiau nusikalsta. Tad manau, kad reikėtų dėti visas pastangas, kad po dešimties ar dvidešimties metų Klaipėdos miestas turėtų visiškai sukomplektuotus muzikinius kolektyvus, juose muzikuotų talentingi, perspektyvūs ir gabūs muzikantai, o miesto gyventojai turėtų platų, kokybiškų ir profesionalių renginių pasirinkimą", - magistro darbo pristatymą užbaigė A. Daukšienė.

"Tyrimas tampriai siejasi su kultūrinio ugdymo praktika"

Jūratė KAROSAITĖ-KAROSEVIČIŪTĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros vedėja

Audronės Daukšienės moksliniai tyrimai tampriai siejami su kultūrinio ugdymo praktika. Jos magistro darbe atliktas tyrimas suteikė daug informacijos apie mokinių nuostatas muziko karjeros atžvilgiu, jų (ne)pasiryžimo savo gyvenimą sieti su muziko profesija ir Klaipėdos miestu priežastis. Šie duomenys aktualūs ne tik tyrimo institucijų (E. Balsio menų gimnazijos ir S. Šimkaus konservatorijos) bendruomenėms, bet ir visiems Klaipėdos miesto edukaciniams renginiams bei iniciatyvoms.

Mokyklų vadovų ir mokytojų tyrimas ne tik išryškino šių mokyklų veiklos motyvuojant ugdytinius rinktis muziko profesiją stiprybes ir silpnybes, bet ir atskleidė Klaipėdos miesto atsakingų institucijų vaidmenį pritraukiant jaunus žmones gyventi ir kurti Vakarų Lietuvoje.

Tyrimo išvados sudaro prielaidas formuluoti rekomendacijas ne tik dėl mokinių motyvavimo rinktis muziko profesiją, bet ir dėl palankaus Klaipėdos kultūrinio klimato formavimo, muzikinių tradicijų tąsos bei atnaujinimo užtikrinimo.