Inžinieriai tampa aukso vertės

Kodėl jaunimas nesieja savo ateities su tiksliaisiais mokslais net ir tada, kai turi kone šimtaprocentines garantijas, kad po studijų gaus puikiai apmokamą darbą? Ir ką daryti, kad situacija pasikeistų?

Reklama nepadėjo?

Pavyzdžiui, vieninteliame Klaipėdos universitete esanti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) inžinerijos specialybė šiais mokslo metais sulaukė vos 4 pirmakursių.

"Tai išties paradoksalu. Nors jaunimas žino, kad bus ruošiami konkrečiai darbo vietai, kažkodėl neskuba rinktis šios specialybės. Reklamos šiai specialybei tikrai netrūko. Klaipėdoje yra labai daug uosto kompanijų, kurios jau seniai atvirai ir garsiai kalba, kurių specialybių darbuotojų jiems trūksta, bet kažkodėl jaunimas renkasi lengvesnius kelius", - tokia situacija stebina ir laikinąjį Klaipėdos universiteto rektorių Artūrą Razbadauską.

Jis svarstė, kad viena iš galimybių, kaip paskatinti jaunimą rinktis tiksliuosius mokslus, galbūt taikyti "nuolaidas" stojant į šios srities specialybes.

"Bet jau čia priklauso ne nuo mūsų, o nuo Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri vis kelia stojamąjį balą ir jau kalba, kad universitetų stojamasis balas turi būti 4. Šiuo atveju labai svarbi valstybės politika", - svarstė A. Razbadauskas.

Be to, jo nuomone, problemos sprendimo būdų reikėtų pradėti ieškoti mokyklose. Reikėtų aiškintis, kodėl mokiniams nėra patrauklūs tikslieji mokslai? Kodėl tiek mažai jų renkasi laikyti tiksliųjų mokslų valstybinius brandos egzaminus?

"Matyt, reikia ieškoti būdų, kaip mokiniams patraukliau pateikti tiksliųjų mokslų dalykus. Juos reikia sudominti. Reikia daugiau robotikos laboratorijų, kad būtų įsteigti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos (STEAM) centrai, steigiama daugiau inžinerinių klasių ir t. t.", - vardijo A. Razbadauskas.

Į inžinerinę klasę nesiveržė

Pirmoji universitetinė inžinerininio ugdymo klasė Klaipėdoje šiais mokslo metais įsteigta Baltijos gimnazijoje. Beje, norinčiųjų patekti į šią klasę antplūdžio nebuvo - pavyko surinkti tik 17 gimnazistų.

Tačiau mažas moksleivių skaičius šiuo atveju labiau privalumas nei trūkumas. Siekiama, kad gimnazistai būtų mokomi netradicinėse erdvėse, pavyzdžiui, užsiėmimai vyktų įmonėse, universitete ir t. t. Tad kompaktišką klasę paprasčiau nuvežti į tokias netradicines vietas.

"Gimnazistų tėvai dažnai mūsų klausia, kuo inžinerinė klasė skiriasi nuo kitų. Tikrai nėra taip, kad šios klasės moksleiviams kone dvigubai padidėja krūvis arba nukenčia humanitariniai mokslai. Tiesiog esame parinkę penkis banginius: matematiką, fiziką, chemiją, biologiją ir informacines technologijas. Šios klasės moksleiviai minėtų dalykų mokosi mažose grupelėse, nes klasė dalijama per pusę. Pavyzdžiui, pusė klasės mokosi chemijos, o kita - biologijos. Ir vaikai, ir jų tėvai džiaugiasi, kad dabar kiekvienas vaikas pamokos metu gauna daug dėmesio", - pasakojo Baltijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Račkauskienė.

Ji akcentavo, kad tikrai neužtenka užlipdyti etiketę, kad tai inžinerinė klasė - svarbu, kaip ir koks turinys mokiniams pateikiamas.

"Stengiamės, kad tiksliųjų dalykų turinys nebūtų sausas. Pavyzdžiui, stengiamės, kad kūrybinius projektinius darbus gimnazistai atliktų ne mokykliniame suole ir ne iš vadovėlio. Tariamės su uostamiesčio įmonėmis, kad jos priimtų moksleivius. Inžinerinė klasė jau lankėsi bendrovėje "Fortum". Sutarėme, kad šioje įmonėje vaikai galės atlikti kūrybinius darbus. Mokinių akys iš karto blizga", - patirtimi dalijosi J. Račkauskienė.

"Svarbu laiku pastebėti polinkį"

"Egzistuoja nuomonė, kad, palyginti su humanitariniais, socialiniais mokslais, inžinerinėse specialybėse yra sunkiau mokytis, jos reikalauja daugiau tikslumo, skaičiavimų, o vėliau, jau dirbant inžinerinius darbus, yra didesnė atsakomybė už tam tikrų projektų patikimumą ir pan.", - svarsto Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Tačiau, jo nuomone, visais laikais galima rasti jaunuolių, kuriuos šie dalykai traukia.

"Aš ir pats dar vaikystėje, paauglystėje ardžiau ir surinkinėjau motociklus, konstravau įvairiausius įrenginius, tad vėlesnis inžinerinės specialybės pasirinkimas buvo tarsi ir natūralus", - prisiminė L. Rimkus.

Jis akcentavo, kad šiais laikais inžinerijos sąvoka yra labai plati ir ji toliau plečiasi. Tai ne tik mechanikos, statybos, transporto ar kita tradicinė inžinerija, ji apima ir informacines technologijas, įvairius procesus, net komerciją ir pan.

"Labai svarbu, kad tas jaunų žmonių polinkis į techniką, technologijas būtų laiku pastebėtas ir tinkamai paskatintas, kad jie būtų sudominti galimybėmis tobulėti, toliau kurti ir siekti realių rezultatų.

Viena vertus, tai yra uždavinys ugdymo įstaigoms. Manau, aukštosios mokyklos turėtų pradėti "gaudyti" potencialius studentus šiems dar besimokant mokyklose, gimnazijose. Universitetai turi tam tikras bazes, laboratorijas, tyrimų centrus, visa tai reikia rodyti moksleiviams, bandyti juos "užkabinti", - svarsto "Begos" generalinis direktorius.

Jis sutinka, kad šiame procese labai svarbus ir verslo autoritetų vaidmuo, kad jaunam žmogui būtų realiai parodyta, kur ir kaip gautas žinias, išsilavinimą jis galės panaudoti, kokia galima karjera jo laukia.

"Mūsų kompanija stengiasi dalyvauti daugelyje iniciatyvų ar projektų, skirtų populiarinti inžinerines specialybes. Be to, kviečiame inžinerinių specialybių studentus atlikti praktiką. Būtent tokiu keliu į kompaniją yra atėję dauguma dabartinių padalinių bei aukščiausio lygio vadovų, specialistų", - pasakojo L. Rimkus.

Pastebima, kad jaunus specialistus labai vilioja galimybė kurti.

"Ne visada geriausi sprendimai, technologijos yra įsigyjamos, labai dažnai jas kuriame patys. Tad mūsų specialistai jaučia, kad esame ne tik paprasti paslaugos atlikėjai, bet kartu kuriame pridėtinę vertę", - minėjo L. Rimkus.

KITAIP. Baltijos gimnazijoje įsteigtos inžinerinio ugdymo klasės moksleiviai mokosi ne tik iš vadovėlių, juos noriai priima ir Klaipėdos įmonės. Baltijos gimnazijos albumo nuotr.

Ieško sprendimų

Kodėl vaikai vangiai renkasi ateities ekonomikai ir ateities mokyklai taip reikalingus tiksliuosius mokslus bei ką gali visuomenė, valdžia ir verslas kartu nuveikti, kad situacija pasikeistų, vakar diskutuota ir Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) surengtoje konferencijoje "Tikslieji mokslai veža! Misija įmanoma".

"Jeigu ir toliau mažės vaikų, savo ateities karjerai pasirenkančių tiksliuosius mokslus, ateityje susidursime su rimtomis problemomis. Verslas, siekdamas konkuruoti su pasaulio rinkomis, sparčiai automatizuojasi, o tam reikia specialistų", - sako KPA prezidentas Darius Butvydas.

Pabrėžiama, kad trūksta ne tik inžinierių, programuotojų, bet ir tiksliųjų mokslų mokytojų.

"Klaipėdoje esančios įmonės pastaruoju metu yra atsivėrusios jaunimui. Organizuojamos ekskursijos, įmonės noriai su moksleiviais, studentais dalijasi žiniomis ir kompetencijomis, stengiasi parodyti, kad pramonė šiais laikais tai ne "juodos nosys ir rankos". Šiandien pramonė ir inžinerija visai kitokia - tai švari ir įdomi specialybė. Tačiau kad ir kokias pastangas deda verslas, efekto kol kas nėra. Todėl mums svarbu sužinoti, kokios yra tikrosios priežastys, kodėl jaunimas nesidomi šiomis specialybėmis", - koks konferencijos tikslas, paaiškino KPA administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Pasak jos, nebus apsiribota vien vakar vykusia diskusija. Bus ieškoma priemonių, ką reikėtų daryti, kad situacija keistųsi. Žadama paruošti ir priemonių planą.

Greitų pokyčių nesitiki

O kokį priemonių planą šiuo klausimu turi Švietimo ir mokslo ministerija, pasiteiravome švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus.

"Pripažįstu, kad dabar Lietuvoje turime neadekvačią situaciją, kai socialinius ir humanitarinius mokslus jaunimas renkasi mieliau nei tiksliuosius. Ko gero, labai greitai kartos nepakeisime. Bet, žinoma, reikia daryti viską, kad užaugusi nauja karta mąstytų kitaip", - G. Kazakevičius svarstė, kad greito efekto nepavyks pasiekti.

Rasti vieną atsakymą, kodėl taip atsitiko, pasak viceministro, būtų sunku. Esą tik išsamūs tyrimai galėtų atsakyti, ar tiesiog dabartinė jaunimo karta mažiau domisi tiksliaisiais mokslais, ar tų dalykų programos šiais laikais sunkiai įkandamos. Ar tokie tyrimai jau atlikti, viceministras sakė nežinantis.

"Tikėtina, kad reikėtų peržiūrėti ir programas. Tikrai netikiu, kad lietuviai nėra gabūs matematikai. Galbūt mes esame pernelyg susikoncentravę į mokymosi būdą, kai žinios moksleivį pasiekia atkartojant pateiktą medžiagą. Tai "nepagauna" šiuolaikinio jaunimo", - svarstė viceministras.

Žada keisti mokymo turinį

Pasak G. Kazakevičiaus, kai kurių priemonių jau imtasi, kad tikslieji mokslai patrauktų vaikus dar pradinėse klasėse. Kaip vieną iš pavyzdžių jis minėjo informacinio raštingumo ar informacinių technologijų programų įvedimą pirmoje klasėje.

"Šiemet Lietuvoje turime 100 mokyklų, kuriose tai vyksta, kitais metais tas skaičius dar plėsis", - minėjo viceministras.

Be to, jo nuomone, situaciją turėtų keisti ir integruotos gamtamokslinio ugdymo programos.

"Praėjusiais metais bandyta tokį modelį taikyti 5-ose klasėse, šiemet, regis, viskas persikėlė į 6 klasę. Tiesiog dedamas pamatas, kad vaikai tuos tiksliuosius mokslus suvoktų ne kaip atskirus segmentus, o kaip bendrą visumą", - paaiškino G. Kazakevičius.

Viceministras priminė, kad yra planų keisti ir mokymo turinį, tad esą neabejotinai bus kreipiamas dėmesys į gamtamokslinį raštingumą.

"Reikia nepamiršti, kad turime neformalųjį švietimą, kuris yra ypač paveikus, nes vaikai žinias ten gauna veikdami. Tad savivaldybės skirstydamos neformaliojo krepšelio lėšas irgi galėtų nustatyti prioritetus, kokias veiklas labiau remti", - vardijo viceministras.

"Profesinę orientaciją galima įžvelgti 4-5 vaiko gyvenimo metais"

Sonata LYGNUGARIENĖ, "Psichologijos mokyklos 360" vadovė

Kaip teigia mokslininkai, pasitelkę tyrimus, jau kūdikystėje galima įžvelgti įgimtas savybes, kurios būtų tinkamos "tiksliukui". Mažųjų ugdyme didžiulis vaidmuo pirmiausia tenka šeimai. Svarbiausia pastebėti ir ugdyti tai, ką vaikas atsineša gimdamas ir nesugadinti primetant savo svajones ir įsitikinimus. Pavyzdžiui, stebėti, ar mažylis įsimena, kur paslėptas žaisliukas, ar atidžiai stebi aplinką. Jeigu blogai miega, tai rodo, kad ypač suaktyvėjusios smegenys ir neleidžia būsimam mokslininkui užmigti.
Svarbu, kad tėvai su vaikais žaistų, aiškintų jiems, kas ir kaip veikia, leistų vaikams eksperimentuoti, tyrinėti ir pažinti. Kai kuriems tėveliams pravartu būtų "išjungti" nuolatinio draudimo mygtuką. Tyrinėjimu ir skirtinga patirtimi paremtoje aplinkoje natūraliai ir išsiskleidžia prigimtiniai vaiko polinkiai bei gebėjimai. Tad apie 4-5 vaiko gyvenimo metus jau galime įžvelgti profesinę orientaciją.

Vyresniųjų klasių moksleiviams mano kolegės iš "Atranka360" profesinio orientavimo testuose taiko skirtingus metodus ir metodikas. Svarbiausia - identifikuoti prigimtinius vaiko polinkius, interesus, temperameto bei charakterio savybes ir bendruosius gebėjimus, pavyzdžiui, ar vyrauja verbaliniai, matematiniai ar erdviniai gebėjimai. Svarbu, darant išvadas, žvelgti išmintingai ir giliai, nedaryti skubotų išvadų ir pasitelkti kiek įmanoma daugiau informacijos iš vaiko gyvenimo.

"Vis dar nėra paruošiamas pakankamas kiekis kurti gebančių talentų"

Viktorija JAKUBAUSKYTĖ-ANDRIULIENĖ, VšĮ "Investuok Lietuvoje" regionų plėtros projektų vadovė Vakarų Lietuvoje

Vienas esminių investuotojų poreikių, renkantis lokaciją savo įmonės veiklai, yra kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Remiantis "Investuok Lietuvoje" turimais duomenimis dėl investuotojų planuojamų kurti naujų darbo vietų, prognozuojama, kad sparčiai augs informacinių ir ryšių technologijų, pramonės įrenginių, automobilių komponentų bei elektronikos, medicinos įrangos gamybos sektoriai. Daugelis šiose srityse dirbančių specialistų turėtų būti baigę elektronikos, mechanikos, gamybos inžinerijos, informacinių technologijų, dizaino studijas. Kita vertus, matome, kad aukštosiose mokyklose vis dar nėra paruošiamas pakankamas kiekis kurti gebančių talentų, kurių darbas ateities ekonomikoje bus neįsivaizduojamas be stipraus IT ar inžinerijos pagrindo.

Svarbu pažymėti ir tai, kad, remiantis MOSTA duomenimis, didžioji dalis mokinių, baigusių mokyklas Klaipėdoje, išvyksta studijuoti į aukštąsias mokyklas kituose regionuose, todėl labai svarbu tiek užtikrinti aukštojo mokslo studijų kokybę čia esančiose aukštosiose mokyklose, tiek skatinti kitomis priemonėmis mokinius likti studijuoti Klaipėdos regione.